Sveiki, buvo neįtikėtinai blaivus savaitgalis. Gera iš tiesų. Šeštadienį išvykau į miestą ieškoti neragautų šedevrų. Vykau su tikslu paragauti lazanijos vienoje rekomenduotoje Piccolo Canopi kavinėje, tačiau sukorus milžinišką kelią, man buvo pranešta, jog lazanijos nebėra, tiksliau yra, tačiau tai jau rezervuotos porcijos. Turbūt tikrai gera lazanija! Nieko tokio, netoliese yra kita vieta, kurioje taip pat visada svajojau pavalgyti - Užupio picerija. Prisėdu likau neaptarnauta, todėl tiesiog išėjau, gal iš tiesų ir nenorėjau ten pasilikti, gal tiesiog ne tą vakarą. Nepasidaviau ir judėjau toliau. O, Sues Indian Raja. Stovėdama šalia peržiūrėjau meniu internetu. Na, gal ir įkandamos kainos, tačiau kai užėjau, pati atmosfera man buvo kiek "ne mano", nes padavėjai atrodė labai dailiai ir ant stalų jau stovėjo paruoštos taurės, Apsisukau ir išėjau. Ah, noriu valgyti...Einu Gedimino prospektu ir štai šalia posūkis į gatvelę, prisiminiau, jog kažkur ten kažką esu mačius. Išvydau vegetarišką restoraną Vegafe. Užėjau. Atmosfera, dizainas, erdvė - viskas paliko įspūdį. Greitai peržiūrėjau meniu, nesinorėjo per daug galvoti. Pasiemiau trintos moliūgų sriubos, bet kadangi įsivaizdavau labai nedidelę porciją, užisakiau deserto - spurgų su persikų ir mandarinų džemu.
Jei manai, jog esi keistas, pataikei ten, kur reikia.
2015 m. spalio 18 d., sekmadienis
2015 m. rugsėjo 25 d., penktadienis
Tolyn į rytus
Sveiki sveiki, šią savaitę postas šiek tiek ankstėliau, kadangi nemanau, kad daugiau ką nuveiksiu ar pasigaminsiu. Pristatau šios savaitės (nors pirmasis buvo darytas iškart po praeito blogo įrašo) patiekalus.
Shakshuka. Tai patiekalas, apie kurį rašiau praeitame poste. Rodau video, kadangi tuo momentu atrodė gražiausiai.
Tikka Masala. Indiškas patiekalas, kurį gaminom penktadienio proga. Mano mėgstamiausias patiekalas, nors paragavau tik šiandien. Indai tikrai žino ką daro su visais tais prieskoniais. Vištiena buvo marinuota prieskoniuose ir jogurte, padažo sudėtinės dalys: prieskoniai, grietinėlė, smulkinti pomidorai iš skardinės, svogūnas, česnako skiltelės. Nors jaučiuosi soti, vis tiek negaliu atsiplėšti, labai egzotiškas ir nepabodęs skonis.
Taigi, kiaušiniai įmušti į avokado puseles, ant viršaus šiek tiek mocarelos ir žalumynų. Buvo skanu, bet kiek prėska, mano nuomone kažko trūko, tačiau atrodo spalviškai ir gražiai.
O čia mano naujųjų kelnių nuotrauka. Primena mano močiutės kelnes.
2015 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis
Maistas yra laimė
Laba ryta!
Ar pasiilgote manęs? Net pamiršote. Žodžiu, gyvenimas verda, pagaliau turiu kuo su jumis pasidalinti! Visą vasarą drybsojau lovoje, nors ir buvau šešiuose festivaliuose, be to nieko įdomaus nenuveikiau. Nenuvykau į užsienį, net neaplankiau močiutės savavališkai. Žinoma, buvau kaime, pasideginau, perskaičiau knygą, kuri man paliko neišdildomą įspūdį - "Prisukamas apelsinas", girdėjau, kad yra ir filmas, bet knygos su filmu sulyginti negalima. Įstojau į "profkę", nes vis dar negaliu atsitraukti nuo mokyklinės aplinkos. Studijuoju kulinariją. Manau, kad pirma geriau įgyti profesiją, o vėliau ateis ir aukštieji. Labai smagu mokytis apie maistą, nes tai mane visada domino. Sekančią savaitę turėsim praktiką - pjaustysim morkas, haha.
Be to, pradėjau vaikščioti į vairavimo mokyklą. Kažkaip užsidegiau noru ir #manreikiaviskodaugiau. Taigi šiokiadieniais turiu ne per daugiausiai laiko. Atėjus savaitgaliui išnaudoju jį iki maksimumo, kadangi žinau, kad kitomis dienomis neturėsiu laiko. Tris savaitgalius iš eilės variau tūsintis ir dar viena, nepaisant to, kad klube yra pažįstamų, iki miesto vilkausi pati. Užvakar teko lėkti su taxi, kadangi autobusas buvo negailestingas ir pravažiavo prieš nosį. Bet užtat girdėjau per taksisto radiją kaip Lietuva laimėjo rungtynes. Visas miestas ūžė, buvo taip gera suprasti, kad kažkas mus iš esmės suvienyja. Taip pat su draugu sukūrėme naują tradiciją. Kiekvieną penktadienį kažką gaminam. Praeitą penktadienį gaminom curry troškinį su vištiena, brokoliais, morkom, žirneliais, kokosų pienu... Buvo labai gardu.
Šį penktadienį jau planavomės ką darysim, tai sugalvojom, kad darysim buritus su vištiena, pievagrybiais, morkom, svogūnais, paprika, sūriu ir etc.
Be to pasidarėm ir keksiukų, kuriuos aišku įsivaizdavau tobulus, tačiau jie gavosi be galo saldūs, juos bevalgant nuo saldumo sutraukia visą burną. "Vaniliniai keksiukai su baltame šokolade mirkytomis avietėmis ir kramtomosios gumos kremu".
Be to, kad gaminu, dar stengiuosi išbandyti kuo daugiau keistenybių įvairiose kavinėse, apie ką ir bloginsiu sekančiuose įrašuose. Taigi, pradėkime nuo Ali šokoladinės, kurioje visada svajojau apsipirkti. Brangoka, tačiau yra už ką mokėti. Tai yra persimonų/aviečių "pyragėlis". Įdomi konsistencija, ryškus skonis. Kaina - 3,40
Taip pat vieną sekmadienį sudarinėjau menu savo kavinei ateityje. Įrašiau creme brulee, bet supratau, kad niekada jo neragavau, todėl patraukiau į miestą ir pasitaikius pirmai kavinei jį susiradau menu. Tai buvo pasakiška, manau tikrai pataikiau su vieta ( žiūrint i Rotušės pastatą, iš kairės jo pusės, lauke stovi raudonos/baltos spalvos staltiesėm apdengti staliukai ). Padavėja buvo su vyno dėme ant baltos palaidinės, tačiau tai tik suteikė šiai vietai savitumo. Kaina - 4,60
Ir šį įrašą pabaigsiu su patiekalu "Shakshuka". Po visos nakties tūso ir keturių valandų miego dar sugebėjau nukeliauti iki belmonto, o vėliau apeiti ir visą miestą. Netoli Mindaugo tilto užtikome labai įdomią vietą. Jauku, nedaug vietos, tačiau visa virtuvė matoma lankytojams. Jie viską kepa pečiuje, kuris kūrenamas malkomis, dėl to nėra pigu. Kadangi mėgstu išbandyti naujus patiekalus, neatsilaikiau šiam su negirdėtu pavadinimu. Tai kiaušinienė su pomidorais, svogūnais, feta sūriu, žalumynais. Ją patiekė mažoje keptuvėje. Buvau labai išalkus, tai net pamiršau nufotografuoti, todėl bendram supratimui įmetu nuotrauką iš interneto. Personalas labai draugiškas ir svetingas. Kainavo 5 eurus, tačiau nesigailiu ir tikrai pavalgiau.
Ar pasiilgote manęs? Net pamiršote. Žodžiu, gyvenimas verda, pagaliau turiu kuo su jumis pasidalinti! Visą vasarą drybsojau lovoje, nors ir buvau šešiuose festivaliuose, be to nieko įdomaus nenuveikiau. Nenuvykau į užsienį, net neaplankiau močiutės savavališkai. Žinoma, buvau kaime, pasideginau, perskaičiau knygą, kuri man paliko neišdildomą įspūdį - "Prisukamas apelsinas", girdėjau, kad yra ir filmas, bet knygos su filmu sulyginti negalima. Įstojau į "profkę", nes vis dar negaliu atsitraukti nuo mokyklinės aplinkos. Studijuoju kulinariją. Manau, kad pirma geriau įgyti profesiją, o vėliau ateis ir aukštieji. Labai smagu mokytis apie maistą, nes tai mane visada domino. Sekančią savaitę turėsim praktiką - pjaustysim morkas, haha.
Be to, pradėjau vaikščioti į vairavimo mokyklą. Kažkaip užsidegiau noru ir #manreikiaviskodaugiau. Taigi šiokiadieniais turiu ne per daugiausiai laiko. Atėjus savaitgaliui išnaudoju jį iki maksimumo, kadangi žinau, kad kitomis dienomis neturėsiu laiko. Tris savaitgalius iš eilės variau tūsintis ir dar viena, nepaisant to, kad klube yra pažįstamų, iki miesto vilkausi pati. Užvakar teko lėkti su taxi, kadangi autobusas buvo negailestingas ir pravažiavo prieš nosį. Bet užtat girdėjau per taksisto radiją kaip Lietuva laimėjo rungtynes. Visas miestas ūžė, buvo taip gera suprasti, kad kažkas mus iš esmės suvienyja. Taip pat su draugu sukūrėme naują tradiciją. Kiekvieną penktadienį kažką gaminam. Praeitą penktadienį gaminom curry troškinį su vištiena, brokoliais, morkom, žirneliais, kokosų pienu... Buvo labai gardu.
Tas per didelis višienos gabalas sugadino visas nuotraukas. |
Be to pasidarėm ir keksiukų, kuriuos aišku įsivaizdavau tobulus, tačiau jie gavosi be galo saldūs, juos bevalgant nuo saldumo sutraukia visą burną. "Vaniliniai keksiukai su baltame šokolade mirkytomis avietėmis ir kramtomosios gumos kremu".
Be to, kad gaminu, dar stengiuosi išbandyti kuo daugiau keistenybių įvairiose kavinėse, apie ką ir bloginsiu sekančiuose įrašuose. Taigi, pradėkime nuo Ali šokoladinės, kurioje visada svajojau apsipirkti. Brangoka, tačiau yra už ką mokėti. Tai yra persimonų/aviečių "pyragėlis". Įdomi konsistencija, ryškus skonis. Kaina - 3,40
Taip pat vieną sekmadienį sudarinėjau menu savo kavinei ateityje. Įrašiau creme brulee, bet supratau, kad niekada jo neragavau, todėl patraukiau į miestą ir pasitaikius pirmai kavinei jį susiradau menu. Tai buvo pasakiška, manau tikrai pataikiau su vieta ( žiūrint i Rotušės pastatą, iš kairės jo pusės, lauke stovi raudonos/baltos spalvos staltiesėm apdengti staliukai ). Padavėja buvo su vyno dėme ant baltos palaidinės, tačiau tai tik suteikė šiai vietai savitumo. Kaina - 4,60
Atleiskit už kokybę, fotografavau su neišmaniuoju telefonu. |
Lauksiu pasiūlymų, ką gi dar aplankyti, pamatyti ir paragauti!
2015 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis
I'm pushing alcohol through my veins. Headache again. I'm so tired of fighting, getting mad and so on. After those moments all I can think how to escape from that shitty reality and the easiest answer is alcohol. I'm too lazy to for other things, because madness kills the vibe to do anything. My brains know how vodka looks like and don't take it as a friend, but today I made a milkshake with liqueur. In one milkshake I poured about an half of the bottle of liqueur. Feeling lazy and fuzzy after one.
2015 m. balandžio 18 d., šeštadienis
end
Susikūriau gyvenimą, kurio nebenoriu. Be galo sunku išeiti, užtrenkti duris, kai tai taip sava, bet tuo pačiu visi šie santykiai kelia manyje destrukciją. Gal dėl to, kad matau, kaip tie žmonės išeina iš kelio, suka į gilų, tamsų mišką. Man neramu, aš negaliu nieko pakeisti, tokiu atveju manau man tiesiog reikėtų palikti viską, pradėti kažką naują.. Nors taip buvo visada, niekas nepasikeitė apart manęs, tai ir yra didžiausia problema santykiuose, bet gal į gerą, gal tiesiog subrendau.
2015 m. balandžio 3 d., penktadienis
tai va
Tebūnie, aš viską sugriausiu ir pastatysiu iš naujo. Sunkiau pastatyti nei sugriauti. Na ir kas, o jei statymo procesas man teikia laimę, kuria filmo kadrus primenančias scenas. Kam bėgti nuo laimės į skausmo pančius. Ir lyg su panieka įvertino šį mano sprendimą, bet ne visi, iš tikrųjų didžioji dalis pasakė, jog darau gerai ir ne dėl to, jog jie mane palaiko nesvarbu kas, o dėl to, jog matė mane mirusią, tebuvo kūnas, slankiojantis, akyse nedegė aistra gyvenimui. Bet dabar viskas kitaip. Dabar tiesiog viskas yra gerai kaip yra. Ačiū už dėmesį. Bėje, įskaitos pasisekė neblogai. Lietuvių kalbos įskaitoje buvo užėję keli "blackoutai", kai drebėjo rankos ir galvoje švilpė vėjai, bet manau išlaikiau, o anglų kalbos visai chill, su pajuokavimais ir panašiai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)