Hard to get you, easy to let you go.
Mes, žmonės, prisitaikę prie visko: oro, draugų, aplinkos, faktas, jog su kuo žmogus auga, - toks ir užauga, staigiai susimąstau - o tai kaip gi mane augino?Nepamenu.Taip, aš prisitaikau prie oro, draugų, aplinkos, kambario spalvos mane nuteikia, bet ne visada, esu iš tų kuriems nesvarbu.Ištiesų labai romantiškai, iš kitos pusės skaudžiai nuteikia aplink esančios porelės, hm, čio za chuinia, net ne pavasaris, bet vis dėlto, aš noriu turėti savo antrąją puselę, bet kaip kadaise pati pasakiau - norėjimas to ko niekada negausi yra aktualiausia mūsų gyvenimo savybė, pamatai, gauni, nebereikia, bet aš tikiuosi, ne, aš žinau, kad gyvenime būna atskiri laikotarpiai, juodi ir balti, pagal spalvas ir taip aišku kas per juos vyksta, kiek jie trunka, nežinau, bet tiesiog už laimę visada reikia ir kažką paaukoti.Dabar aš esu laiminga, ne ne, aš visada buvau laiminga, nes esu optimistė ir moku save nuteikti gerai, jog visada gali nutikti ir blogesnių dalykų, bet juodi laikotarpiai vistiek ateina, tada geriau su manim nebendrauti, atrodo, jog viskas blogai, nors nieko nenutiko...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą