Kai as sakiau, jog viskas kadanors taip baigsis, jis netikejo, kai viskas pasisuko ta linkme, kuria buvau nuspejus - tiketi buvo per velu...Kai jam likau dekinga, stengiausi tvardytis, apgaudinedama save, jog jo nepasiilgau, nieks ir neklause, nes nieks nezinojo, bet sunkiausia buvo apgauti pacia save...
Kai laikiau ji savo gleby paskutini karta, zinojau, kad kazkas ne taip, pamazu viskas apsitrauke ledu ir nuslinko i praeiti...
Bet pamazu, su laiku, susipazinau su savimi is naujo, ir supratau, kad viena tiesa yra tokia, kita anokia, su tuo reikia taikytis, prie to priprasti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą