ir vėl nusišneku

   Manau menas neprivalo turėti prasmės, tiksliau, neprivalo turėti tam tikros sukurtos idealogijos. Juk kai žmogus žiūrės, jis vis tiek ieškos atsakymų savo pasąmonėje ir susikurs savą istoriją, na, žinoma, ne visi yra fantaziorkos ir iš viso nieko neįžvelgia toje upėje su valtimi, todėl privalome sukurti pavadinimą kaip nuorodą į tai, kas čia išreikšta. Manau tikrasis menas yra tas, kuris sukuria kuo daugiau variacijų apmąstymams - kas tai galėtų būti, kas čia pavaizduota, kodėl, ir taip klausimas po klausimo, detalė po detalės ir galų gale begalybė. Kūrinys prisitaikys prie daugelio žmonių ir jį "atseit" galės suprasti daugiau žmonių, nors nesvarbu, kad jų motyvai bei nuomonės nesutaps. Svarbiausia menininkas liks suprastas ir galbūt išgyvens kaip menininkas. Mano nuomonė kuo nesuprantamesnis yra kūrinys, tuo jis geresnis ir visa ta dalis žmonių, kurie jį supranta - turi griežtą akį bei platesnį mąstymą. Aišku, į tokią dalį menininkų, gali įsimaišyti ir šūdą malančių žmonių, kurie per fuxą prasimuš. Bet kokio menininko darbas yra sunkiausias, nes tai yra kūryba, taip, atrodo taip paprasta, ar ne? Ale nereik protinio darbo ir viskas yra izi pizi. Menininkas, gaudamas už savo darbą duoną, turi pastoviai save gręžti, išsunkti įdėjas it sultis, kurti, kurti ir dar kartą kurti. Tai gal geriau sedėti kaimo parduotuvės kasoje nei turėti įdomesnį, bet be užtikrintos ateities, darbą. Gyvi pavyzdžiai vaikšto ant Lietuvos žemės, žmogus turi talentą, ar ne, jis nežmoniškai gražiai piešia, bet jis prasigėrė. Gal to darbo ir buvo, nežinau, asmeniškai to žmogaus nepažįstu, bet tiesiog su laiku įvyksta įdėjų stygius, stveriamasi butelio, gal ir iš tos pačios vienatvės, kuri atsirado dėl per didelio įlindimo į save. Ir ką, jūs galvojate, kad tie menininkai, apie kuriuos mus verčia mokytis mokykloje, buvo ypatingesni? Taip, jie turėjo ką pasakyti, bet gal kaltas buvo opijus ir absentas (jei kas nežinojote, egzistuoja, o tais laikais buvo legalus, absentas, nuo kurio, buitiniu žargonu šnekant - gliučina ). Taip, visi jie buvo arba psichopatai, arba šizofrenikai, arba, ankščiau paminėtų medžiagų, vartotojai. Jeigu laikyčiausi SISTEMOS ĮKALTOS RAŠINIO STRUKTŪROS išvardinčiau ir keletą tų laikų atstovų, bet aš nepasiduosiu sistemai! Juokauju, jau seniai pasidaviau, toli man dar iki anarchistės.
   Tai va, kolegos atsiųstais duomenimis, turime grafiką, jog pasaulyje dar nebuvo tokia didelė populiaciją nei šiomis dienomis.

Taigi dabar drąsiai galiu sakyti, kad visi jus nori nunuodyti, hahaha! Aš galbūt esu per daug patikli, bet aš tikiu, kad žmogus gali išgyventi nevalgęs ir be dar visokių kitokių nereikalingų dalykų. Nebevalgyk šūdo, tai turėsi ne tik švarų kūną, bet ir švarią sielą, užsiimk joga ir turėsi ne tik švarią sielą, bet ir švarų kūną. Juk pichologinis nusiteikimas, kad šokoladas nuramins nervus, ir padaro visą tai. Joks šokoladas nepadeda, jokie vaistai nepadeda, tai tiesiog tas užrašas ant pakelio. Perpasakoju iš kitų lūpų: dėstytojas dešimčiai studentų bare pastatė alaus, jie visi atrodė apgirtę, bet paskui paaiškėjo, jog dėstytojas ekspermentavo ir tik kokiems trims studentams davė alkoholinį alų. Visa galia yra savitaigoje kaip tu nusiteiksi, kaip tu norėsi jaustis, kuo tu tikėsi. Tas pats ir su Dievu, tu pradžioj gal ir laužaisi, iki kol pats save įtikini ir apgauni, jog jis yra. Nesakau, kad tikėti yra blogai, tačiau žmogus privalo kažkuo tikėti, o manau geriausia - tikėti savimi!
Įmetu visai į temą, įdomų straipsnį. http://www.geragyventi.lt/2014/03/ricardo-istorija/