Žinot ką?Man patinka pastovumas.Nežinau ką čia parašiau, bet viskas pradėjo keistis, noriu to pastovumo, tos rutinos, dabar aš darau neįprastus darbus, aplinkybės privertė, iš dalies gerai, bet iš kitos pusės visiškai beviltiška.Vakar visą dieną paskyriau pusę metų planuotiems atlikti darbams.Nudažiau dviratį, vairas blizgiai juodas, o visas dviratis matiniai mėlynas.Išploviau kambario grindis, bei balkono grindis, niekada to nedariau, pas kaimynus nubėgo daug juodo vandens, nežinau kiek amžių ten ant žemės buvo kratomi pelenai ir kiek žiemų atkentėjo tos plytelės.Neturiu ką veikti, absoliučiai, na gal iš dalies meluoju, bet kai nebereikia vaikščioti į mokyklą...Atsikeliu ryte nuo karščio, pabandau dar trumpam nusnūsti, nepavyksta, praeinu visas telefono programas, išsiritu iš lovos, užsikaičiu arbatos, pasėdžiu prie kompo, einu į dušą, išsipustau ir suprantu, kad niekam negaliu pasirodyti, kad niekas nepamatys kaip šiandien pasidažiau lūpas ar pan.
Viskas netenka prasmės, telieka tik filosofuoti su savimi ir galvoti ką padariau netinkamai.Prie viso šito dar būtinai turi apstumti mama ir atsirasti draugė, kuri mieliau pažais simsus nei pabus su manimi lauke...
Per šias dienas priaugsiu kokius 5kg., nes liūdesį bandau malšinti maistu, manau populiarus būdas.
Žinoma yra pliusų, geresnis bendravimas su seneliais, diskutavau su močiute apie chanel, jos tašę ir mano tautybę...Jaučiuosi sušiktai, nes aš pati savęs nekenčiu, gal jau supratot, kas paaiškėjo apie mano kraujo tautybę...
Aš: - Tai kokiu šalių aš kraujo turiu?
Močiutė: - Lenkų, daugiausiai, ir lietuvių.
ŠITAS MANE FUCKING PALAUŽĖ.Tada prasidėjo kalba apie čigonus, iš lempos paprikolinau ir paklausiau ar ir jų kraujo turiu, atsakymas buvo teigiamas.Well, good luck for me to go down the street after this post.Haha
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą