2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

Blevyzgos.Hormono dienorastis.

Sveikut sveikuteliai,
si menesi laikau labiausiai pasisekusi savo gyvenime.Detaliu tikrai neminesiu, paliksiu jusu fantazijai darbo.Kadangi esu antroke, ruosiausi didziausi jauduli kelusiai kalbai.Is plano gavau 1/3, pacios kalbos 3/10, tokius skaicius matant jau susidaro nekoks vaizdas apie mane.Nezinau kodel taip prastai, bet pastangu tikrai nedejau kiek galeciau.O is atsiskaitomojo kalbejimo 7/8, kas yra labai puiku ir netgi mane nustebino, nes i atsiskaityma ejau su 37temp. (persilimas), kosuliu, sloga, gerkles skausmu, bet kaip sakoma - niekada nepasiduok!Masciau kaip galesiu po visko atsipusti ir nuslugs visos problemos, bet...susipykau su pasauliu.Mastau kodel ir kas nutiko...Gal del to, jog nepasilinksminau viena savaitgali ir praleidau ji ramiai namuose, o gal del to, jog nebeturiu ka veikti?Rimtai!As tai nepataisoma asmenybe, tai per daug veiklos, tai per mazai...Niekas niekada man neitiks.Tikriausiai jau visiems igrysau su savo zodiaku zenklais ir savo pranasystemis...Nuo naujuju metu negalvojau nei ka apie mane galvoja kiti, nei ka galima daryti, o ka jau siek tiek..per taures krasta...Ar kas supratote ka katik parasiau?Siandien drauge pasake, jog as keista ir kad ji diskutavo su kita mano pazistama apie tai.Visada tai zinojau, bet siandien tai kazkaip mane paveike.As tiek noriu pasakyti, bet negaliu, zinoma, seniau daug tyledavau, nes atsirinkinedavau ka sakyti, o ko ne ir buvau nelabai idomi pasnekove, plius, geriausia ka as moku, tai izeidineti zmones, todel ir atsiriboju nuo ju, o dabar man po gimtadienio buvo atsirises liezuvis, sakau viska ka galvoju, bet...ne visiems tai suprast.Radau kaip tik siandien tumblr nebloga fraze tip top apibudinancia mane.

“I’m almost never serious, and I’m always too serious. Too deep, too shallow. Too sensitive, too cold hearted. I’m like a collection of paradoxes.”

zmogus yra toks, koks jis jauciasi esas, ir toks, koki ji mato kiti zmones.Isvis nezinau kiek zmoniu jauciasi kaip as, nors kiekvienas zmogus yra inviduali asmenybe.Save tapatinu su Dexteriu, taip, filmuko veikeju, bei Hausu, serialo veikeju.Kartais gilinuosi kokios yra priezastys, kad tokia isaugau ir kas mane itakojo.
Atsigimiau i teva?I motina?Abu juk tokie keisti, savotiski ir drisciau teigti - meniski.Kaltas mano zodiako zenklas (oziaragis)?Ar visa tai del to, jog vaikysteje buvau labai nelaimingas, storas vaikas, patyciu objektas?O gal del to, jog jau budama treju metuku sedejau viena namuose, nes turiu nuostabia, besirupinancia mama!Jokio moralinio, psichologinio palaikymo is jos puses.Kai buvau mazesne, gyvenau su seneliais, gavau daug, per daug meiles, norejau nuo jos pabegt, dabar gyvenu su mama ir tos meiles yra 0, sakyciau per anksti uzaugau ir tapau savarankiska.Juk daugumai vis dar reikia atsiklaust ar gali iseiti ir kada turetu grizti, na, kaip mes juokaujam su mama, as nuomuoju kambari pas ja, mes kaip kambariokes...O gal visa tai del kompiuterio, juk ten tiek tersalu, siuksliu, jau budama septyneriu zaidziau porno zaidimus ir susirasinejau su dabartinio mano amziaus paaugliais, is kuriu galejau daug ko mokytis, o jau vienuolikos zinojau kas yra porno!

Sakyciau esu buka asmenybe, bet tikriausiai bandau atrodyti protinga, gal istiesu kartais pavyksta, nezinau, bet galit matyt kaip giliai as cia kapstausi ir, ir..nezinau.Nekenciu zmoniu.Meluoju.Kai kartais labai noriu pabendrauti, man atrodo, jog tie zmones manes vengia...tada man nelieka nieko kito tik buti su savimi.Istiesu as esu pati sau geriausia drauge ir tik budama viena arba kitaip tariant su savimi, galiu daryti betka, aisku reiketu pamineti mano i'Poda, be muzikos manau neistverciau, nors ir neklausau labai prasmingos muzikos su zodziais...Zodziu, dazniau renkuosi i'Poda, o ne zmogu.Ir del saves, ir del jo.Ilgai isbendrauti su zmogumi vien prasmingom temom yra sunku, ypac tokiame amziuje, bet as esu is tu zmoniu, kurie geriau patyles, negu pliauks visiskas pievas, nors, rodos, ta kartais ir darau - daug sneku, bet tai visiskai nevertinga informacija, kuri niekam nerupi.

O kartais as turiu svajoniu, tiek daug svajoniu!!NOT
Labiausiai nemotyvuotas zmogus zemeje, be jokiu tikslu, noru, troskimu...Paciai graudu, bet sedziu dejus ant visko, kam man tai, man tai neidomu...O kas idomu reikalauja didziulio darbo, kur as vel sustoju su savo tinginystes liga!

Nors galiu pasakyti, jog vaikysteje turejau tris konkrecias svajones.Labai konkrecias.Numesti svorio, issitiesinti dantis ir atsikratyti akiniu.
Su dantukais jau susitvarkiau, nors jie vistiek netobuli, labai norejo grizti i savo senasias pozicijas!Svoris...eh, numeciau, nemazai, iki pilnos laimes reikia dar poros menesiuku impuls'e, o del akiniu man visa gyvenima sake, jog nera galimybes agstimatizmo sutrikima turinties zmonems nesioti linzes/lesius, bet vakar issiaiskinom, jog yra ir manau, kad savo uzsibrezta tobuluma as pasieksiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą