O gal mes kiekvienas jauciame skirtinga jauduli, kad ir pavyzdziui, eidami i egzamina?Zinoma ne gal, bet zmogui galbut tai yra iprasta ir jis jauciasi gerai savo kailyje jausdamas jauduli?Viskas priklauso nuo to, prie ko mes esame priprate.Jeigu tevai nepatenkinti savo vaiko elgesiu, manau tai ju problema.Duoda viska, o paskui, kai supranta, kad blogai dare, viska is jo atima, arba pats vaikas ateityje neisgali sau to duoti ir tada labai skauda, nes turejai ir netekai.Visa gyvenima gavau viska, ko norejau, mano manymu, nors ir esu keistas zmogus be poreikiu, tiksliau, su labai mazai poreikiu, ir galiu apsieiti, jei kazko negaunu, plius, del viso sio amzino, paprasto gavimo nieko nevertinu, net ir tos pacios laisves, todel turedama galimybe bet kada iseiti as izoliuojuos nuo pasaulio sededama savo kambaryje, tarp keturiu sienu.
Tokio "tipo" laikotarpiai aplanko mane karta i metus.Tikrai!Pries metus parasiusi pilna pesimizmo irasa i bloga, atstumiau dvi savo geriausias drauges (man jos buvo geriausios, kokia as joms - man nusisvilpt, Lietuviskai sakant).Privalau nebepakartoti sios klaidos ir susikauti su savimi arba tiesiog issimiegoti.
Dabar sedziu lietuviu k. pamokoje, mokytoja praradusi vilti, kas is musu bus?Dabar ji tiesiog liepe kartotis, ruostis egzaminams savarankiskai, nes nesugebame dirbti kartu ir nededame jokiu pastangu, man skaudu ir pikta, netgi geda uz visa klase, nors pati nesu auksine.Ka galiu pasakyti...Sis keistas, ironiskas veiksmas man parodo pora gyvenimisku tiesu.Visada gerbiau sia mokytoja, nes atrode, jog ji istiesu myli savo darba ir stengiasi is sirdies.Zinoma kaip "hater'e" galeciau pasakyti - jums mokytojams tai moka, o mums ne, jus turite stengtis.Bet istiesu mes sededami suoluose investuojame i savo ateiti.
Tokio "tipo" laikotarpiai aplanko mane karta i metus.Tikrai!Pries metus parasiusi pilna pesimizmo irasa i bloga, atstumiau dvi savo geriausias drauges (man jos buvo geriausios, kokia as joms - man nusisvilpt, Lietuviskai sakant).Privalau nebepakartoti sios klaidos ir susikauti su savimi arba tiesiog issimiegoti.
Dabar sedziu lietuviu k. pamokoje, mokytoja praradusi vilti, kas is musu bus?Dabar ji tiesiog liepe kartotis, ruostis egzaminams savarankiskai, nes nesugebame dirbti kartu ir nededame jokiu pastangu, man skaudu ir pikta, netgi geda uz visa klase, nors pati nesu auksine.Ka galiu pasakyti...Sis keistas, ironiskas veiksmas man parodo pora gyvenimisku tiesu.Visada gerbiau sia mokytoja, nes atrode, jog ji istiesu myli savo darba ir stengiasi is sirdies.Zinoma kaip "hater'e" galeciau pasakyti - jums mokytojams tai moka, o mums ne, jus turite stengtis.Bet istiesu mes sededami suoluose investuojame i savo ateiti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą