2012 m. birželio 18 d., pirmadienis

Well...Vel po ilgooos ilgooos pertraukos noreciau nustebinti sio blogo skaitytojus, deja, nezinau kaip.Gal mane prisesti cia paskatino bliudelis cili sriubos pusryciams ar drauge mieganti man uz nugaros mano lovoje, bet visiems aisku - neturiu ka veikt.Pastarosiomis dienomis budavau lauke, nuo ryto iki vakaro.Ka mes veikiam?Plepam, zaidziam kamuoliu ( tinklinio ), nuveikiam ka nors nelegalizuoto, haha.Triuksmingiausias ir neseniai ivykes renginys "Tebunie naktis" man praejo puikiai, bet visada kremtuosi, kad galejo but ir geriau.Atsitusinau, viskas praejo be mustyniu su marozais sereikiskiu parke, nors antra valanda nakties einant pro ten buvo siurpu, kaip kosmare, per ruka matei tik seselius, kurie tave visaip pravardziavo.Su drauge grizome autobusu, man asmeniskai tiesiog buvo salta, o ji nezinau kodel norejo grizt, bet kai ejome pro gero bass'o stage'a, as beprotiskai norejau pasilikti, bet juk paveluosime i autobusa...Tai gailiuosi, kad dar nepabuvau.

2012 m. birželio 9 d., šeštadienis

New inininin!

"Balerinkos" su veidrodiniu priekiu, mano kojai jos žiauriai netinka ir trina iš visų pusių, o metalinė dalis juk nesitampo, todėl pirštai lieka suspausti, bet nieko, aš kaip nors su jomis sugyvensiu.:D

2012 m. birželio 8 d., penktadienis

visada atrandame savo pacio kelia ir atitukstame nuo veziu, paliekame viska su kuo taip ilgai ir taip toli nuejome ir tampame savarankiskais ir dekingais vieni kitiems.Gal tai tik narkomanes dienorastukas, bet rasau noredama pasakyti daug, labai daug, kad aplinka keiciasi ir keiciasi ir pastovuma yra sunku islaikyti, kai ir mes su laiku pradedame keistis.

2012 m. birželio 7 d., ketvirtadienis

Gal del to, kad vien valgyt ir ziuret i bepravaziuojancias masinas yra nuobodu as esu cia, viena ausim girdedama misias, bet giesmes uzgozia mano letas cepsejimas ir pro sali vaziuojanciu masinu duzgesys.Katik sukirtau sumustini, laikas desertui!Karamelinis sokoladas, tikriausiai dar yra priezasciu sypsotis...Keistos tos vertybes zmonems, galime sutrypti savos salies veliava ir vertinti viena sokolado gabaleli, taip jau yra, visi mes, zmones, turim savu minusu, bet kartais juos reikia uzmirsti, ignoruoti.As palaikau ta minti, kad zmones niekada nesikeicia, na, nebent vaidybos budu.
Katik buvau isejus, grizdama vyliausi, kad pauksteliai nenugvelbe mano sokolado ar tas vabalas, ant kurio netycia uzmyniau, neikrito i mano arbatos puodeli.Sedziu balkone kaip more ir
baidau balandzius, kad neapsiktu mano ilgai valyto balkono grindu...Bet tie mazesni pauksteliai visai nesikuklina ir drasiai suka ratus aplink mano galva!

All about the money

Kokia laimė, kad man dar nereikia laikyti jokių egzaminų, bet jau kitais metais reikės, reikės pasitempti, mokytis, labai tikiuosi, kad man pavyks ir neteks eiti į žydų mokyklą, kuri, bėje, yra paskutinė mokyklų reitinge, išviso, mane visa šeima mato kaip kepėją, fotografę, na man tikrai patiktų tuo užsiimti, bet aš esu materialistė, kuriai reikia daug šmutkių ir gražios mašinos, sooo, o to su šių "profesijų" atlyginimu negausi, tad nusprendžiau patrankyti galvą į stalą ir kažką padaryti galva, o ne rankom.
Na štai koks mano dviratukas dabar

ir mano sostas esantis balkone + sargas katė

2012 m. birželio 6 d., trečiadienis

Čigono meilėėė

Žinot ką?Man patinka pastovumas.Nežinau ką čia parašiau, bet viskas pradėjo keistis, noriu to pastovumo, tos rutinos, dabar aš darau neįprastus darbus, aplinkybės privertė, iš dalies gerai, bet iš kitos pusės visiškai beviltiška.Vakar visą dieną paskyriau pusę metų planuotiems atlikti darbams.Nudažiau dviratį, vairas blizgiai juodas, o visas dviratis matiniai mėlynas.Išploviau kambario grindis, bei balkono grindis, niekada to nedariau, pas kaimynus nubėgo daug juodo vandens, nežinau kiek amžių ten ant žemės buvo kratomi pelenai ir kiek žiemų atkentėjo tos plytelės.Neturiu ką veikti, absoliučiai, na gal iš dalies meluoju, bet kai nebereikia vaikščioti į mokyklą...Atsikeliu ryte nuo karščio, pabandau dar trumpam nusnūsti, nepavyksta, praeinu visas telefono programas, išsiritu iš lovos, užsikaičiu arbatos, pasėdžiu prie kompo, einu į dušą, išsipustau ir suprantu, kad niekam negaliu pasirodyti, kad niekas nepamatys kaip šiandien pasidažiau lūpas ar pan.
Viskas netenka prasmės, telieka tik filosofuoti su savimi ir galvoti ką padariau netinkamai.Prie viso šito dar būtinai turi apstumti mama ir atsirasti draugė, kuri mieliau pažais simsus nei pabus su manimi lauke...
Per šias dienas priaugsiu kokius 5kg., nes liūdesį bandau malšinti maistu, manau populiarus būdas.
Žinoma yra pliusų, geresnis bendravimas su seneliais, diskutavau su močiute apie chanel, jos tašę ir mano tautybę...Jaučiuosi sušiktai, nes aš pati savęs nekenčiu, gal jau supratot, kas paaiškėjo apie mano kraujo tautybę...
Aš: - Tai kokiu šalių aš kraujo turiu?
Močiutė: - Lenkų, daugiausiai, ir lietuvių.
ŠITAS MANE FUCKING PALAUŽĖ.Tada prasidėjo kalba apie čigonus, iš lempos paprikolinau ir paklausiau ar ir jų kraujo turiu, atsakymas buvo teigiamas.Well, good luck for me to go down the street after this post.Haha

2012 m. birželio 3 d., sekmadienis

Jau vasara.

   Vis apsilankau bloggery, kad pažiūrėčiau, ar niekas nepapildė blogo, ne, dėja, nieko naujo.Ta proga nusprendžiau prie pusryčių pati papildyti savąjį.Praėjo savaitė kupina įvykių, vis mąstydavau ką rašysiu, bet viskas tiesiog išgaravo iš galvos.Norėjau būti fotografe/žurnaliste, bet nusprendžiau tai palikti kaip hobį ir siekti kažko daugiau.Ko?Tikrai neatskleisiu šios paslapties, galiu tik pasakyti, kad mintys užplūdo sėdint dantisto kedėje, bet nesijaudinkit, tikrai ne dantisto profesija.:D
   Prieš savaitę įvyko sesių gimtadienis, apie kurį rašiau seniau, mūsų buvo 9-ios, beveik visos su sijonais/suknelėm, atrodėm kaip DAMOS.:D Susitikome centro Le Crepe, ten ieškojau mūsų staliuko, kol Agnė ( viena iš jubilijačių ) nepraėjo pro mane, pabrėžiu, NEPRAĖJO.Aš stoviu, dairausi, o ji manęs net nepastebėjo, gal neatpažino.Kai visos susirinko, užsisakėm visokių prabangių nesąmonių, pavyzdžiui aš užsisakiau nealkoholinę pina coladą, ką atnešė..hm...kavos su pina colada sirupu ant dugno...nice.
   Paskui pajudėjome pasivaikščioti, bet netikėėėtai užrišome jubilijatėms akis ir vedžiojom ratais kvadratais, kad jos nesuprastų kur eina.Pakeliui sutikome kažkokį būrį žmonių, apsirengusių liaudiškais rūbais, taip gavosi, kad jie sudainavo joms rusišką sveikinimo dainą, Agnė buvo paranojoj.:D
   Galų gale priėjome finišo tiesę, t.y. limuziną, atidengėm joms akis, laimės pilnos kelnės, sulipome, pylėmės šampaną, kai pajudėjome iš vietos, pro langus mojavom žmonėm, dainavom 'lėvas' dainas.:D
   Po valandos atsidūrėme bukčiuose, ten, lauke ant pievutės, valgėm morenginį tortą, tobula.

Justė

Agnė

Užduotis: ieškok

Su ansambliu

Už kadro Indrė

Friday look

Po savaitgalio, pirmadienį, buvo paskutinė lindy hop'o pamoka, po jos su pora draugių nuvarėm į centrą, YOYO, pavalgyti šaldytų jogurtų, atradau nerealiausią šaldytą pistacinį jogurtą.Antradienį dėl dešimtokų egzaminų nereikėjo į mokyklą, bet nepamenu ką veikiau, trečiadienį buvau pas dantistę, ketvirtadienis - eilinė diena, penktadienį vėl nereikėjo į mokyklą, bet nieko įdomaus per šį ilgąjį savaitgalį nenuveikiau, nes oras buvo tragiškas.