Maisto link

   Sveiki, buvo neįtikėtinai blaivus savaitgalis. Gera iš tiesų. Šeštadienį išvykau į miestą ieškoti neragautų šedevrų. Vykau su tikslu paragauti lazanijos vienoje rekomenduotoje Piccolo Canopi kavinėje, tačiau sukorus milžinišką kelią, man buvo pranešta, jog lazanijos nebėra, tiksliau yra, tačiau tai jau rezervuotos porcijos. Turbūt tikrai gera lazanija! Nieko tokio, netoliese yra kita vieta, kurioje taip pat visada svajojau pavalgyti - Užupio picerija. Prisėdu likau neaptarnauta, todėl tiesiog išėjau, gal iš tiesų ir nenorėjau ten pasilikti, gal tiesiog ne tą vakarą. Nepasidaviau ir judėjau toliau. O, Sues Indian Raja. Stovėdama šalia peržiūrėjau meniu internetu. Na, gal ir įkandamos kainos, tačiau kai užėjau, pati atmosfera man buvo kiek "ne mano", nes padavėjai atrodė labai dailiai ir ant stalų jau stovėjo paruoštos taurės, Apsisukau ir išėjau. Ah, noriu valgyti...Einu Gedimino prospektu ir štai šalia posūkis į gatvelę, prisiminiau, jog kažkur ten kažką esu mačius. Išvydau vegetarišką restoraną Vegafe. Užėjau. Atmosfera, dizainas, erdvė - viskas paliko įspūdį. Greitai peržiūrėjau meniu, nesinorėjo per daug galvoti. Pasiemiau trintos moliūgų sriubos, bet kadangi įsivaizdavau labai nedidelę porciją, užisakiau deserto - spurgų su persikų ir mandarinų džemu. 

Tolyn į rytus

   Sveiki sveiki, šią savaitę postas šiek tiek ankstėliau, kadangi nemanau, kad daugiau ką nuveiksiu ar pasigaminsiu. Pristatau šios savaitės (nors pirmasis buvo darytas iškart po praeito blogo įrašo) patiekalus.
   

   Taigi, kiaušiniai įmušti į avokado puseles, ant viršaus šiek tiek mocarelos ir žalumynų. Buvo skanu, bet kiek prėska, mano nuomone kažko trūko, tačiau atrodo spalviškai ir gražiai.

    Shakshuka. Tai patiekalas, apie kurį rašiau praeitame poste. Rodau video, kadangi tuo momentu atrodė gražiausiai.

    Tikka Masala. Indiškas patiekalas, kurį gaminom penktadienio proga. Mano mėgstamiausias patiekalas, nors paragavau tik šiandien. Indai tikrai žino ką daro su visais tais prieskoniais. Vištiena buvo marinuota prieskoniuose ir jogurte, padažo sudėtinės dalys: prieskoniai, grietinėlė, smulkinti pomidorai iš skardinės, svogūnas, česnako skiltelės. Nors jaučiuosi soti, vis tiek negaliu atsiplėšti, labai egzotiškas ir nepabodęs skonis.

   O čia mano naujųjų kelnių nuotrauka. Primena mano močiutės kelnes.

Maistas yra laimė

Laba ryta!


   Ar pasiilgote manęs? Net pamiršote. Žodžiu, gyvenimas verda, pagaliau turiu kuo su jumis pasidalinti! Visą vasarą drybsojau lovoje, nors ir buvau šešiuose festivaliuose, be to nieko įdomaus nenuveikiau. Nenuvykau į užsienį, net neaplankiau močiutės savavališkai. Žinoma, buvau kaime, pasideginau, perskaičiau knygą, kuri man paliko neišdildomą įspūdį - "Prisukamas apelsinas", girdėjau, kad yra ir filmas, bet knygos su filmu sulyginti negalima. Įstojau į "profkę", nes vis dar negaliu atsitraukti nuo mokyklinės aplinkos. Studijuoju kulinariją. Manau, kad pirma geriau įgyti profesiją, o vėliau ateis ir aukštieji. Labai smagu mokytis apie maistą, nes tai mane visada domino. Sekančią savaitę turėsim praktiką - pjaustysim morkas, haha. 
   Be to, pradėjau vaikščioti į vairavimo mokyklą. Kažkaip užsidegiau noru ir #manreikiaviskodaugiau. Taigi šiokiadieniais turiu ne per daugiausiai laiko. Atėjus savaitgaliui išnaudoju jį iki maksimumo, kadangi žinau, kad kitomis dienomis neturėsiu laiko. Tris savaitgalius iš eilės variau tūsintis ir dar viena, nepaisant to, kad klube yra pažįstamų, iki miesto vilkausi pati. Užvakar teko lėkti su taxi, kadangi autobusas buvo negailestingas ir pravažiavo prieš nosį. Bet užtat girdėjau per taksisto radiją kaip Lietuva laimėjo rungtynes. Visas miestas ūžė, buvo taip gera suprasti, kad kažkas mus iš esmės suvienyja. Taip pat su draugu sukūrėme naują tradiciją. Kiekvieną penktadienį kažką gaminam. Praeitą penktadienį gaminom curry troškinį su vištiena, brokoliais, morkom, žirneliais, kokosų pienu... Buvo labai gardu.

Tas per didelis višienos gabalas sugadino visas nuotraukas.

 Šį penktadienį jau planavomės ką darysim, tai sugalvojom, kad darysim buritus su vištiena, pievagrybiais, morkom, svogūnais, paprika, sūriu ir etc. 

Be to pasidarėm ir keksiukų, kuriuos aišku įsivaizdavau tobulus, tačiau jie gavosi be galo saldūs, juos bevalgant nuo saldumo sutraukia visą burną. "Vaniliniai keksiukai su baltame šokolade mirkytomis avietėmis ir kramtomosios gumos kremu".

   Be to, kad gaminu, dar stengiuosi išbandyti kuo daugiau keistenybių įvairiose kavinėse, apie ką ir bloginsiu sekančiuose įrašuose. Taigi, pradėkime nuo Ali šokoladinės, kurioje visada svajojau apsipirkti. Brangoka, tačiau yra už ką mokėti. Tai yra persimonų/aviečių "pyragėlis". Įdomi konsistencija, ryškus skonis. Kaina - 3,40

   Taip pat vieną sekmadienį sudarinėjau menu savo kavinei ateityje. Įrašiau creme brulee, bet supratau, kad niekada jo neragavau, todėl patraukiau į miestą ir pasitaikius pirmai kavinei jį susiradau menu. Tai buvo pasakiška, manau tikrai pataikiau su vieta ( žiūrint i Rotušės pastatą, iš kairės jo pusės, lauke stovi raudonos/baltos spalvos staltiesėm apdengti staliukai ). Padavėja buvo su vyno dėme ant baltos palaidinės, tačiau tai tik suteikė šiai vietai savitumo. Kaina - 4,60

Atleiskit už kokybę, fotografavau su neišmaniuoju telefonu.

   Ir šį įrašą pabaigsiu su patiekalu "Shakshuka". Po visos nakties tūso ir keturių valandų miego dar sugebėjau nukeliauti iki belmonto, o vėliau apeiti ir visą miestą. Netoli Mindaugo tilto užtikome labai įdomią vietą. Jauku, nedaug vietos, tačiau visa virtuvė matoma lankytojams. Jie viską kepa pečiuje, kuris kūrenamas malkomis, dėl to nėra pigu. Kadangi mėgstu išbandyti naujus patiekalus, neatsilaikiau šiam su negirdėtu pavadinimu. Tai kiaušinienė su pomidorais, svogūnais, feta sūriu, žalumynais. Ją patiekė mažoje keptuvėje. Buvau labai išalkus, tai net pamiršau nufotografuoti, todėl bendram supratimui įmetu nuotrauką iš interneto. Personalas labai draugiškas ir svetingas. Kainavo 5 eurus, tačiau nesigailiu ir tikrai pavalgiau.

   Lauksiu pasiūlymų, ką gi dar aplankyti, pamatyti ir paragauti!

I'm pushing alcohol through my veins. Headache again. I'm so tired of fighting, getting mad and so on. After those moments all I can think how to escape from that shitty reality and the easiest answer is alcohol. I'm too lazy to for other things, because madness kills the vibe to do anything. My brains know how vodka looks like and don't take it as a friend, but today I made a milkshake with liqueur. In one milkshake I poured about an half of the bottle of liqueur. Feeling lazy and fuzzy after one.

Nekenčiu madų, kurios užsitęsia per ilgai. Na štai atidariau šaltos kavos sezoną ir nusipirkau šokolado po ilgos jo abstinencijos. Sekasi gerai, šiandien pasiemiau išryškintas nuotraukas, jos visai man patinka.

end

Susikūriau gyvenimą, kurio nebenoriu. Be galo sunku išeiti, užtrenkti duris, kai tai taip sava, bet tuo pačiu visi šie santykiai kelia manyje destrukciją. Gal dėl to, kad matau, kaip tie žmonės išeina iš kelio, suka į gilų, tamsų mišką. Man neramu, aš negaliu nieko pakeisti, tokiu atveju manau man tiesiog reikėtų palikti viską, pradėti kažką naują.. Nors taip buvo visada, niekas nepasikeitė apart manęs, tai ir yra didžiausia problema santykiuose, bet gal į gerą, gal tiesiog subrendau.

tai va

   Tebūnie, aš viską sugriausiu ir pastatysiu iš naujo. Sunkiau pastatyti nei sugriauti. Na ir kas, o jei statymo procesas man teikia laimę,  kuria filmo kadrus primenančias scenas. Kam bėgti nuo laimės į skausmo pančius. Ir lyg su panieka įvertino šį mano sprendimą, bet ne visi, iš tikrųjų didžioji dalis pasakė, jog darau gerai ir ne dėl to, jog jie mane palaiko nesvarbu kas, o dėl to, jog matė mane mirusią, tebuvo kūnas, slankiojantis, akyse nedegė aistra gyvenimui. Bet dabar viskas kitaip. Dabar tiesiog viskas yra gerai kaip yra. Ačiū už dėmesį. Bėje, įskaitos pasisekė neblogai. Lietuvių kalbos įskaitoje buvo užėję keli "blackoutai", kai drebėjo rankos ir galvoje švilpė vėjai, bet manau išlaikiau, o anglų kalbos visai chill, su pajuokavimais ir panašiai.

IKI, SUOLIUKAI, AGURKAI IR JIS

1dienis 18
Išbėgu kroso. Nubėgu į jo rajoną.
2dienis 19
Fotkinsiu draugę, pasiūlau jai vykti būtent į jo rajoną.
3dienis
Išvažiuoju pasivažinėti dviračiu. Nuvažiuoju į jo rajoną.
4dienis 21
Iš jo lūpų žodžiai "Aš susikūriau feizbuką". Atsiveikiname kaip visada prie mano namų ir jo stotelės. Aš nueinu namo, per sekundę apsisuku, pasiemu reikalingus daiktus, kadangi važiuosiu į miestą sutvarkyti poros reikalų, tačiau noriu spėti galbūt įlipti su juo į autobusą ir pasidžiaugti porą stotelių trunkančiu pokalbiu. Išeinu, jis jau stovi autobuse, tačiau durys praviros ir ilgai neuždaromos, tačiau aš per daug pasipūtusi bėgti. Lėtai einu. Kol prienu stotelę, durys užsidaro.
5dienis 22
Atsisėdu šalia jo per anglų kalbos pamoką. "Neturiu vadovėlio" *rankoje laiko vadovėlį*
1dienis 23
Jis apsikirpo. Jo tobulas muzikos skonis.
2dienis 24
Ryte susitarėme susitikti prie mano namų, kadangi jis neturėjo parukyti, o rytinė cigaretė ale būtina. Išeinu, jo nėra, tačiau randu jį stotelėje. / Eh, man viena pamoka daugiau nei jam, nevažiuosim kartu namo.. Ateinu į pamoką, mokytoja sako - juk sakiau, jog modulio nebus. Griebiu daiktus. Bėgu. Bėgu. Aš stotelėje, jis taip pat. Spėjau. Prie mano namų jis sako: "Na ką gi, laikas išsiskirti".
Ne, nieku gyvu. Palauksiu su tavimi autobuso. Atvažiuoja autobusas. Aj, aš lipu, kur važiuosiu - nežinau, sugalvosiu. Kažkaip nusprendėm važiuoti iki paskutinės maršruto stotelės, bet išlipom pakeliui prie IKI parduotuvės, nes norėjau atsigerti. Nusipirkom. Einam mišku, ėjom ėjom, kažkur tarp bukčių, lazdynėlių, šalimais tekėjo upė. Štai mes bukčių paskutinėje maršruto stotelėje sedėdami ant SUOLIUKO sulaukėm autobuso, išsiskyrėme, nuvykome savais keliais. Vakare nuvažiuoju su dviračiu į jo rajoną, o ką gali žinoti, gal sutiksiu.
3dienis 25
Per socialinį tinklapį išlieju jam savo širdį dėl pastarųjų įvykių. Mano psichologas. Nutariam susitikti. Nusiperkam alaus, nepaisant to, kad susitikti atėjau jau išgerus apie butelį vyno. Sėdime miške, nei vienas nemokam normaliai atidaryti alaus žiebtuvėliu. Bet laikui bėgant pavyksta. Einam. Kokias tris stoteles. Parduotuvė. Tebūnie, ką nors nusipirkime. Ne, nesąmonė, varom picos. Ir vėl į bukčių IKI. ORIGAMI PICERIJA. Valgom lauke ant SUOLIUKO. Pavalgėm, laukiam autobuso apie 20 minučių. O, štai ir autobusas, bet ne, eikime pėsti. Palydėjo mane namo.
4dienis 26
Ryte turėjau įlipti į autobusą, kuriame buvo jis ir važiuoti kartu į mokyklą. Pasiteisinimas - pas mane jo cigaretės, kadangi praeitos dienos išvakarėse jis man jas atidavė su ketinimu mesti rukyti. Jis išlipa iš autobuso, einam į kitą stotelę. Važiuojam ir panašiai. Pasibaigus jo pamokoms turime atsisveikinti, nes man dar liko dvejos pamokos. Ilgai žiūrime vienas į kitą. Ištariu "Su Dievu", jis atsako tą patį. Apsisukam. Nueinam.
5dienis 27
Vakarop susitariam susitikti. Taip gavos, jog GERSIME. Tada suplanuojame vykti į miesto centrą. Prisigeriame. SUOLIUKAI. Bazaras 24/7. Paryčiais pėsti traukiame namo pro Vingio parką, nesvarbu, kad prailginom kelią, svarbiausia - su kuo.
6dienis 28
Pahmelas. Juokinga. Aš sapnuoju? Vakarykštė naktis priminė pasaką. Vakare susitinkam ten pat, kaip ir praeitą dieną - prie IKI lazdynų parduotuvės. Einame į gudelių šilą. Randame SUOLIUKĄ. Visur šalta ir šlapia, bet nėra jau taip blogai. Vėliau patraukiame į rajono hesburgerį, paimu kavos. Išėję patraukiame kažkur, prisėdame ant SUOLIUKO.
7dienis 29
Susitinkam autobuse, traukiame iki lazdynų skardžio. Prisėdame ant suoliuko. Šąla. Nueiname į IKI cento ir šildomės rankas prie koldūnų šaldiklio.
1dienis 30
Varome spurgų į miestą. Jis paima 5 spurgas. Kodėl nežinau. Aš vieną. Vėliau paimame kavos. Aš mažą late, jis didelį juodos. Ką? Mūsų mintyse vien cukrus, kofeinas. Judame toliau, ji pasiūlo pasiimti vyno. Tebūnie, dabar mūsų mintyse ir alkoholis. Be pro ty bė. Trainiojomės visur, nes netingėjom. Kažkaip dasigavome iki JAMMI ir pasiemėme kebabą. Nu ką, pavarom. Žodžiu, skrandis pilnas visko, dabar vyksta šalinimo procesai, la ma jit.
2dienis 31
Susitikome, kai buvo sutemę. Lukas, Gedas. Nuėjome prisėsti ant suoliuko esančio netolli bažnyčios.
3dienis 01
Lietuvių kalbos įskaita. Susitinkam po jo įskaitos, aptariam kaip sekėsi. Vėliau varom namo. Po to vėl susitinkam, palydi mane iki mokyklos, pasakau kalbą, išeinu. Pasiemu butelį vyno, Aplaistom praeities sunkumus brome. Varom i miestą ieškot vienos parduotuvės, tačiau pasukam likimą kita linkme. O, mes kfc. Kibirėlis dviems. po to butelis vyno. Nusiperkam dar vieną butelį vyno, tačiau paliekam kitai dienai.
4dienis 02
Anglų kalbos įskaita. Visiškai chill. Oras tai lyja, tai sninga. Ateina į svečius. Žiūrim filmą, geriam vyną. Varom kebabų.
5dienis
Ryte atvažiavau jo pasitikti iš anglų kalbos įskaitos jam nepranešus. Jam buvo maloni staigmena. Po to iškart važiavom ieškoti to paties shopo, kurio važiavom užpraeitą dieną, tačiau nerandame, nes, pasirodo, raidė g, kuri asociavosi su devynetu reiškė žodį "gatvė" mano lapelyje. Grįžtame namo, vėliau jis aplanko mane namuose, geriam vyną, klausom muzikos, žiūrim jau vieną mano mėgstamiausių filmų "Fight club", nueinam į parduotuvę, nusiperkam dar alkoholio, grįžtam pas mane, geriam, raitomės iš juoko, važiuojam į kablį, šokam, daug aistringai šokam. Grįžtam namo su taxu, kurį pastatė šis bei tas, tai visai luckinom. Miegojom pas mane, ryte per TV pahmėlo proga žiūrėjom Twilight'ą.

bagažinė.

   Hahah, buvo žavingas penktadienis, bet dar žavingesnis šeštadienio rytas. Penktadienį buvau plote, nebuvo labai įdomu, eilinė pjankė. Kažkuriuo momentu radau nuostabų kambarį su dar nuostabesne lova ir nusprendžiau ten apsistoti. Ryte atsibudau, turėjau kuprinėje butelaitį alaus. Po to nuėjom į parduotuvę kur paėmiau dvi soskes alaus. Vėliau nusprendėm važiuoti iki kiniečių restorano, tačiau atvažiavę persigalvojom ir važiavom atgal į rajoną hesburgerin. Kelionė buvo įdomi tuo, jog pirmą kartą įsitaisiau bagažinėje. Ateityje planuoju tai daryti dažniau, nes buvo smagu.

Per šią savaitę, tiksliau per dvi dienas, padariau tris fotosesijas, Pirmoji buvo Akvilės. Nesitikėjau jokių specifinių rezultatų, tačiau gavosi labai geras kadras primenantis "Panelės" žurnalo viršelį. Taip pat fotografavau Vytą. Labai ilgai planavau jį įamžinti tam tikroje vietoje. O trečiasis modelis buvo Meda. Nuotraukos tikėjausi visiškai kitokios, tačiau niekur neradau huba buba kramtomos, todėl rezultatas gavosi visiškai kitoks, tačiau ne blogas.

 

fotografija & šokis

   O siaube, jaučiuosi pavargus, bet noriu dar ir dar. Tas nuovargis toks sveikas man. Vakar vakare vakarojau (per daug "vakar") su Julija pas mane, gukršnojom alų ir kalbėjom apie Lietuvą, užsienį, politiką, karą ir panašius dalykus. Nekenčiu tokių dalykų, bet pabanžiau įsijausti, būti suaugusia. Šiandien ryte variau į lietexpo, kadangi turėjau bilietą, kurį man nemokamai davė Džiuginta. Ačiū Džiuga! Tada pamačiau daug juostinių fotoparatų ir fisheye stilium fotografuojančių fotoparatų, bet supratau, jog neturiu pinigų. Važiavau iki bankomato ir paskui grįžau per mišką, leidausi nuo skardžio. Well, was interesting though. Nusipirkau pigiausią fisheye juostinį fotoparatą, ryt nusipirksiu juostą, bus smagu pradėti naują projektą. Taip pat, kaip žinia, SNAP foto festivaliuose galima nemokamai prisifotkinti su polaroidais. Tą ir padariau, tačiau esu per daug pasikėlus, jog prašyčiau, kad kas mane nupyškintų, tad pasidariau porą selfių. Juos išsiųsiu kai kam į Olandiją. Išėjus važiavau namo kur pagaminau trintą meksikietišką sriubą, o po to važiavau į miestą. Tikėjausi ten daug fotkinti random žmones, bet nebuvo noro ir fotkės absoliučiai netenkino. Eidama pro katedrą išvydau šokančius žmones. Yes. Daug prifotkinau. Jie paprašė, jog fotkes atsiųsčiau, new friends maybe? Vėliau važiavau į VJLC , kur vyko RO SHOW. Ten turėjo pasirodyti mano šeima. Taip, šeima, nes su tais žmonėmis praleidau vienerius metus mokydamasi ir dirbdama. Dabar jie ištobulėję, o aš verkiu iš tos palaimos žiūrint šokį. Prifilmavau, prifotkinau. Ir štai aš namuose.

friday

   Šiandien buvau pamokose, po to namuose, o po to su draugu šovėm į miestą. Planavau grįžti visai greitai, tačiau labai daug laiko pravaikščiojom vien galvodami kur norim nueiti. Pakeliui mano kolegą pagavo kontrolė, o jis neturėjo ne tik talončiko, bet ir dakumento. Todėl jį vežė į 3 PAKA. Jam tai buvo labai nauja ir visa kita, na o aš valandą laukiau. Vis nerasdavom.kompromiso, o kai užėjom į "Čiliaką", buvom apakinti kainų, ypač picų kainų ir kategoriškai nusprendėm tiek po šio vizito, tiek po antradienį La Crepe kavinėje vizito, jog niekas tiek kokybės, tiek kainos santykiu nepralenks PICOS EXPRESS. Ėjom toliau, pamatėm CanCan'ą, turbūt ėjom su intencija nusipirkti picų, tačiau ir ten jos buvo ne ką pigesnės, todėl aš pasiemiau mane sudominusį jautienos burgerio kompleksą su keptom bulvikėm ir česnakiniu padažu. Buvo žiauriai skanu. Man labai patiko. Nebuvo nei per daug, nei per mažai bei viskas šauniai subalancuota. Mielai pakartočiau. Po to dar pasiemėm deserto t.y. ledų su užpilu, kurie taip pat buvo skanūs, o užpilo nepagailėta. Desertą sau leidom, nes tuo metu kavinėje buvo draugų, turėjusių VIP'inę kortelę, suteikiančią 40% nuolaidą. Grįžau namo, atsidariau savo mėgstamiausio alaus, kurį iš esmės atradau prieš savaitę, o visą savaitę ieškojau kur jo nusipirkti. Dabar galėsiu ramiai miegoti.

įsijunk, skrandi

   Opa opa opapa, žiauriai smagu. Vakar buvau draugės gimtadienyje. Prisipažinsiu - daug gėriau ir per greitai. Todėl vėliau reikėjo šiek tiek pailsėti, bet atsigavau ir šokiai vyko toliau. Pirma kartą tūso nuotraukose manęs daug ir tos nuotraukos belekokios kreizi. Su visais daug šnekėjausi, deja, nepamenu beveik nieko iš pokalbių. Ryte važiavom su autiku, jame gėrėm alų, Meda pasiūlė nuvaryti į miestą - OK. Pasiekėm tik žvėryną. Ten blūdinėjom, norejom nueiti į Vilniaus Alus, bet buvo uždaryta, todėl alaus nusipirkom parduotuvėj. Pavasariškai vaikščiojom ir gurkšnojom. Toks mano Kovo 11 dienos rytas. Grįžau namo, pramiegojau visą dieną ir nepasiruošiau biologijos kontroliniui, bet ir nesiruošiu. Ne nuotaikoj. Mano gyvenimas smarkiai pasikeitė, kai rečiau pradėjau sakyti NE, pakeisdama jį į TAIP. Visas gyvenimas iš esmės pasidaro TAIP - teigiamas.

Labai daug juokiausi pamačius šią nuotrauką "Buitekas 3000"

op

   Jei niekas netiki, jog nusižudei, reiškias mano, kad neišdrįstum, vadinasi, mano, jog tu bailys arba kad tai, ką tu šneki, tik dėmesio troškimo apraiška. Pastariosiomis dienomis žmonės, apie kuriuos pagalvoju, apsireiškia mano kasdienybėje, o gal tiesiog galvoju apie visus, visą visaTą. Turbūt visi šie mano apmąstymai bei filosofijos išvargina ir išsiurbia energiją kaip vampyras kraują. Tiek jums, tiek man. Nors ne, man asmeniškai tai yra penas, o kai galva tuščia - nebėra gyvenimo. Turiu savo atskirą pasaulį ir, deja, tik vieną - savo kaip kamuolys apvalioje galvoje, tik skirtumas tas, kad kamuolys pripildytas oro, na, o mano galvelė visko, ko pati noriu. Eh, kaip gaila, kad norą nugali blogi įpročiai. Nors galėčiau pasigirti - šiandien prieš pamokas parašiau kalbėjimo įskaitos planą, ir mokytoja sakė, jog jis - geras! Bet tai ne priežastis prisigerti, tai yra viena dešimtoji visko. Vakar vaikštinėjau po miestą, važiavau susitikti su mergina, kuri turėjo nusipirkti iš manęs suknelę bei norėjau nueiti į blusturgį, kuriame man nepažįstamas DJ pardavinėjo savo vinilų kolekcijos skiautes. Nors ir neturiu patefono, nusipirkau du vinilus. Kai klausiau vieno iš jų, man labai patiko, atrodė, jog nukeliavau kažkur. Vinilus, kuriuos klausysiu, rinkausi pagal jų dizainą. Žodžiu, tik grįžus namo sužinojau kokį vinilą nusipirkau. Draugė iškart pasisiūlė jį iš manęs perpirkti brangiau. Jis kainavo brangiai, ir iš manęs (neturinčios patefono), tai buvo drąsus žingsnis. Pridedu tą dainą.

malda i abitura

o, degradacija, islaisvink mane is savo panciu, nebegalima sitaip negailestingai elgtis... tik tavo deka jauciu, kad gyvenu, bet gyvenimas ne vien balta.
popieriai, knygos esancios ant stalo ziuri i mane su panieka ir klausia - kada gi?
bandoma ignoruoti pareiga atseka net kompiuterio ekrane - wordo failas su potemes pavadinimo pradzia kaip pavadinimu
o as tenoriu eiti eiti eiti, bet ne tais keliais, deja, tai kolkas neatskleide man atsakymu i klausimus, kurie sukasi mano galvoje, bet tik tada, kai kas paklausia; niekada nemasciau apie tai rimtai
o gal nieko tokio (???)
viliuosi

///

   Sapnavau košmarą. Tokį, apie kokius man pasakodavo mama ar artimieji, kokius jiems tekdavo sapnuoti. Taigi apie egzaminus. Sapnavau lietuvių kalbos įskaitą. Aplinka buvo visai atpalaiduojanti, nes visi šūkavo ir nebuvo rimties, kuri gązdintų, tačiau aš visiškai nemokėjau savo kalbos, net pavadinimo.Tada galvojau gal reik improvizuoti. Na žodžiu. Dabar pusryčiauju - puodelis kavos bei pora sumuštinių su sūriu. Visai subalancuota. 

this weekend

   Taigi taigi taigi, įsijungiu blogą ir ką gi aš matau - nei vieno Lietuviško blogerių posto. Nėra ką skaityti, teks pačiai rašyti. Kas pasikeitė per mano gyvenimą? Ne viskas, bet tikrai esu netoli to. Buvo šimtadienis, Neįtikėtinai smagu. Mokykloje trečiokų surengta programa nukėlė tiesiai į vaikystę, o vėliau į vienuoliktą klasę. Po viso to keliavome švęsti į sodybą "after parčio". Šokau iki paryčių, net tada, kai su manim šoko tik vienas žmogus. Vėliau, kai jau visi sapnavao šeštą sapną - nusprendėme keliauti namo. Keliavome tryse. Buvome visiškame "kaime". Pro šalį važiavo automobilis ir mes lyg juokais pradėjome rodyti tranzo gestus. Automobilis sustojo. Mus nuvežė iki plento ir išprievartavo. Juokauju. Bet mus tikrai nuvežė iki plento. Kur mes? Pro šalį važiuoja 18 autobusas, aš ir vėl juokais rodau tranzo ženklą. Autobusas sustoja. Mes pakeliui namo. Važiuojam pro miestą, žinoma, kiti atsisako, tačiau tai manęs nesustabdo nuo rytinio pasivaikščiojimo mieste. Išlipau su intencija nusipirkti sausainių "Marks&Spencer", tačiau ji nedirbo, tad pajudėjau KFC link. Teko pora minučių palukėti, kol ji atsidarys. Na ir tada visai neblogai papusryčiavau. Tai toks buvo mano ketvirtadienis/šimtadienio "after partis". Vėliau sekė penktadienis, kai atėjom pas drauge išgerti vyno ir net zakusono turėjom. Sūrių, dešryčių. Staiga iš už kampo išlindo voras, draugė pradėjo panikuoti ir spiegti. Pasirodo, turi begalinę fobiją. Bandėm jį visaip užmušti, tačiau pastangos buvo bergždžios. Na, žinoma, vėliau jai pavyko, na bent jau taip save tikinom, nors lavono nebuvo. Taigi, visai apkvaitau tą vakarą ir grįžau namo. Šeštadienis - ohoho. Vakare nuvažiuoju pas pas krikšto mama į gimtadienį. Ten kaip visada patiektas paaats geriausias maistas. Pavakrieniauju. Išvažiuoju į draugo gimtadienį. Ten vaišina gėrimais - smagu! Naktį nusprendžiam vis dėlto važiuoti į miestą. Buvo du automobiliai. Na štai, mes lofte. Buvau ten iki pabaigos. Vakarėlis - 6/10, nes tiesiog esu labai pripratus prie kaip tokių jų tūsų. Išgėriau vieną kokteilį. TAUPU. Žodžiu, po to su dviem draugais ėjome "dasimušti" į opalocka. Draugai turėjo apyrankes, su kuriomis galėjo įeiti, aš - ne. Apsauginis to nepastebėjo, tačiau šalia jo buvusi mergina pastebėjo, o aš nubėgau į vidų šaukdama, jog jos neturiu. Ten man nepatiko. Buvau ten antrą kartą, abu kartu nepatiko. Ten kažkas blogai - 4/10. Vėliau nusprendžiau nueiti iki dar vieno tą naktį vykusio tūso - KARDIOGRAMA. Rašau didžiosiomis, nes labai norėjau į jį varyti ir ilgai planavau, bet nebuvau tuo metu finansiškai stabili. Įėjau į vidų apie 7:20,  niekas jau apyrankių nebetikrino. Aš viduje, tūsas dar vyksta. YES. Psy stage, meh, neįdomu, einu paieškot kito stage, įdomu, kas dar groja. Hardcoras. Woah. Woah. Woah. Nesu jo gerbėja, tačiau, tą akimirką manyje prisikėlė kažkas neapsakomo. Taškiausi iki kol stage'as užsidarė, tačiau psy vis dar grojo, pašokau ir ten, bet neilgai trukus ir ten vakarėlis buvo baigtas. 7:50 išeinu iš patalpos. Nors buvau ten pusę valandos, vertint nelabai galiu, tačiau tai buvo 9/10, ne 10б nes turbūt reiktų ten pabūti ilgiau, kad taip įvertinčiau. Sėdu į troleibusą. Atsiduriu pas draugą plote. Ten pabūnu keletą valandų, pavedžioju jo šunį, bėje, ką dariau pirmą kartą. Vėliau nusprendžiu grįžti namo. Kur raktai!? Pamečiau raktus. Namuose nieko nėra. Mama - Šilalėj. Rankos aplipusios medumi, nes dar vakaro pradžioje draugas atidavė apie litrą medaus. Opalockoj kažkas atsisėdo ant mano kuprinės, na ir medus šiek tiek pamalonino mano kuprinės vidų. Sėdžiu laiptinėj - ką daryt. Susirašau su drauge, ateinu pas ją.