strikt pastrikt

Rugsejo 8d., pirmadienis, lygiai prieš savaitę "atšventėm" kasmetinę "pradėkime mokytis" dieną. Sekančią dieną mečiau rukyti, trečiadienį bandžiau daryti "iškrovos dieną", tačiau man nepavyko, nes mano katinas atėjo pas mane su jammi sumuštiniu ir gėle. O kas suvalgys tą mielą, kvapnų sumuštinį, jei ne aš? Ketvirtadienį pradėjau žaliavalgiauti ir tai darau iki dabar. Penkta diena. Valgau sriubą, klausau džiazo ir nežinau nuo ko pradėti rašyti istorijos esė apie Leniną ir jo bolševikų partiją. Iki, draugai!

gtfo

   Uz lango beprotiskai lijo, o as pagalvojau - velniop viska! Uzsidejau salika, kepure ir zieminius batus, kurie visai ne zieminiai. Isejau. Atsinaujinau playlist'a i'pod'e, ambient'as maloniai nuteikia, puikiai susipina su vandens lasu sokimu. Pradejau mastyti apie festivalius ir zmoniu poziuri apie elektronine muzika. Kaip mane vel uzgaulios, jog vartoju narkotikus, NES klausau elektronines muzikos. A! Tu klausai rock'o, tu turbut leidies heroina. NOPE NOPE NOPE WRONG WRONG PLZ STOPH
   Gerai, niekam nepaslapatis, jog elektronines muzikos klauso platesniu paziuriu zmones, juk net girdisi is muzikos, kokios klausytoju placios, beribes, visata siekiancios paziuros, todel jie yra linke neatsisakyti ir tokiu dalyku kaip narkotikai. Be abejo sie du dalykai kaip elektronine muzika ir narkotikai yra nuostabus derinys it bites su medum (???) tik tada kyla klausimas kuris kuri laiko. Ar yra paklausa, nes yra muzika, ar yra muzika, nes yra paklausa? Ka esu girdejus, jog pries 10-20 metu narkotikai buvo geresni t.y. stipresni, nes muzika tais laikais buvo gilesne, kuriai butu ale reikeje didesnes chemijos tavo galvai, o ka girdziu apie siuolaikinius..hm. NORMA 

YAGA 14'

   Festivalininke nemiega ir nori dar! As galiu vertinti festivalius ir juos lyginti, ne kiekviena festivali atskirai su praejusiais metais, na nebent praeitais - supynes ir tundra, taciau issakyti ju tarpusavio skirtumus. Nuvykau i yaga. Spontaniskumas visada laimi. Turiu omenyje viskas, kas nutinka "ant smugio" yra daug fainiau. Susirinkom keturiese, i festa varem su BMW aka kregzde. Festo pliusas - alkoholi galima isinesti i festo teritorija. Ir nezinau kodel, pirma karta neimiau stipriuju gerimu i festivali, nors ir tai buvo leistina. Taigi atvykome ir iskart sutemo. Nespejau isidemeti kur musu camp'as ir isejau pasokti, o kai norejau grizti - nebegalejau, nes neturejau net kuo pasisviesti.Tai ka, vienintele mintis - soksiu iki tol, kol prasvis. Haha. Zinoma turejau vilties susirasti kokiu pazistamu, ar kad manes kas ateis isgelbeti. Ir tas juokingas momentas, kai vaikstai po miska kaip laukinis ir net nezinai ko ieskai, nes karaliauja absoliuti tamsa plius dar mano prastas regejimas. Sokau sokau ir uz manes atsirado R ir L. Zodziu, jie mane isgelbejo. Ejom pasivaiksciot, jie man aprode nauju spotu, nes jie jau buvo susipazine su teritorija, o as dar sviezia. Ejom aklinoj tamsoj susikabine rankomis. Nezinojai eini i praraja ar kur. Ant zemes buvo svieciantys KAZKAS - jie primine zvaigzdes. Tai buvo nuostabu. Danguje zvaigzdes, zemeje zvaigzdes. Zodziu po visu tu tripu sutikau zmogu, kuris zinojo, kur mano camp'as ir nuvede mane. Yeee! Dar didziuli ispudi paliko alaus gerimas besedint upeje. Visi isvare i miesteli, parduotuve. As pasiemiau alaus ir nuejau pasedet upeje. Dekoracijos, muzika, zmones - viskas sukele vaiba, neuzmirstama vaiba, kuris tave itraukia kaip pagauna upeje srove. Ziauriai dziaugiuosi, kad buvau, ziauriai liudna, kad bus tik po metu. 

saulė yra, tik reikia netingėti išsiplauti langų

   Žmonės tiek daug laiko praleidžia žiūrėdami, skanuodami aplinką, aplinkinius žmones. Kokia jiems iš to nauda? Na taip, aš darau tą patį, bet tai būna mintys pie gražias kojas, gražią suknelę, bet žmonės yra tokie purvini, iš vidaus, ir nieko dėl to nedaro, o jų mąstymas funkcionuoja taip: "Kaip ši mergina gali avėti sportbačius prie suknelės?", "Vyras su ugg'ais, ajibat" ir taip toliau.
   Taigi prieiname prie sąvokos "normalu", tai realiai yra neapčiuopiama, tai net neegzistuoja. Kaip ir tobulybės sąvoka. Aš žudau žmones, iš to valgau duoną, kitiems tai atrodo nenormalu. Ką padarysi, mano kasdienybė yra MANO kasdienybė.
   Taigi "normalu" yra kažkieno sugalvoti stereotipai ir prie jų nereikėtų taikytis, jeigu jie ne mums. Dėl visų tų stereotipų iš mažų mergaičių mokykloje tyčiojasi dėl pločio, ilgio ar odos spalvos. Aišku prie to prisideda žiaurus nesubrendimas, tačiau tai išūgdo vaiko pasąmonėje daug negatyvių minčių, tuo labiau, jei jis negali su tomis mintimis tvarkytis ir pradeda tikėti visa aplinkinių ale NORMALIA informacija.
_______
   Daugiau apie tai, kaip man sekasi. Sekasi puikiai, mano ateities planai perkrypo 360 laipsnių. Nusprendžiau fotografiją palikti hobiui ir nekankinti savęs ateityje ieškant įkvėpimo fotorafijai už pinigus bei fotografuojant baisų modelį. Gal ir fotografuosiu už pinigus, bet iš to amžinai duonos nevalgysiu. Eisiu kept bandelių. Taip, teisingai, bet žingsnis po žingsnio norėčiau pasiekti ir didesnių tikslų - turėti savo kavinę. BUM
   Vasaros metu turiu daug laisvo laiko, todėl daug gaminu. Sau bei savo sugyventiniui. Nuo storapadžių margaritų iki riešutų sviesto skonio pieno ir ledų kokteilių.
_______
   Žodžiu, nebežinau ką jums čia pasakius... Ah, taip. Buvau festivaliuose "Supynės" bei "Tundra". Abiejuose dalyvavau antrąjį kartą. Supynės nepaliko didelio įspudžio savo techno. Nors ir daug nemiegojau, nesijaučiu pilnai išnaudojusi festivalio laiko, na, nebent paskutinę naktį, kai tiek prisigėriau, kad net buvo linksma. Gerai skamba. Tundra... Joje savanoriavau. O ką, ale buvau gudresnė už kitus, praėjau atrankas, mane priėmė. Atvažiavau dieną prieš festivalį, miegojau palapinėje viena gūdžiame miške. Viskas buvo normaliai iki penktadienio nakties. Draugė sako: "Pisk protą, visi pisa protą, o tu turi už tai mokėti, taip neteisinga."
Kai gavau pareigas stovėti kažkokiam poste penkias valandas ir atstovėjau tik dvi iš jų, išėjus dviem valandom per anksti, nes jau artėjo vidurnaktis ir muzika mane kvietė, man reikėjo išgerti, nes buvo žiauriai šalta ir t.t. <> Kitą dieną ateinu į ofisą ir mane išpeikia, nes visi žino, kad dingau, ne dėl to, kad kažkas "patriohino", o dėl to, nes postas liko be žmonių, kai kita mergina išėjo, ir nei viena iš mūsų negavo pamainos, tiksliau mes pačios ją turėjom rasti (???) ir visi buvo sukelti ant kojų kaip čia negerai, dabar žmonės su mašinomis nežino kur parkuotis parkinge. Išklausiau nutaisiau liūdną veido miną ir pasakiau, kad nebenoriu savanoriauti. Į minusą nenuėjau, išėjau tik į pliusą. 40lt. kuponais maistui padirbus aštuonias valandas. Taigi skaniai maitinausi - paniniais ir lietiniais su snickersu (mm).
   Festivalis šiaip labai pasišiukšlino, ne muzika, oj ne, tikrai ne, tačiau apsauga buvo mafijozai sleš marozai. Du kartus užmatė, kaip kažką pyliausi iš vienos taro į kitą prie palapinės (dariausi kokteiliuką), tačiau abu kartus atsimazinau. Kai buvau išėjusi ir draugai sedėjo tuometinėje mano palapinėje, prie jų prisi**so apsauga ir pareikalavo iškraustyti tašes, viską išuostė ir atkirto. Taigi nebeturėjau alkoholio, cigių pako, kurį pamečiau trypdama kojytėm psy stage, o paskutinę naktį pamečiau ir 40lt., nežinia kaip. Viso festo metu įkraudinėjau save 0,33 tūrio sidro skarbom po 6lt. Labai abejoju, kad su tokiais atsiliepimais bus galimybė nuvažiuoti patrypt kojytėm ir kitais metais.
_______
   Gana apie festus, jums turbūt žiauriai neįdomu, jei dar nepaspaudėt to raudono kvadratėlio viršutiniame kampe. Vakar grįžau iš sodybos @stirniai, bet pradžioj apie tai kaip mes ten nukeliavom... Važiavom su paprastu autobusu iki grigiškių, o nuo ten palei autostradą ėjom septynis kilometrus. Buvo smagu pasiekti kelionės tikslą, tikriausiai ir išlūžo visi gana ankstokai nuo išvargimo. Tuo labiau kai vyrai nešė tris S30 kolonėles ir stiprintuvą. O kaip gi be muzikos?

ir vėl nusišneku

   Manau menas neprivalo turėti prasmės, tiksliau, neprivalo turėti tam tikros sukurtos idealogijos. Juk kai žmogus žiūrės, jis vis tiek ieškos atsakymų savo pasąmonėje ir susikurs savą istoriją, na, žinoma, ne visi yra fantaziorkos ir iš viso nieko neįžvelgia toje upėje su valtimi, todėl privalome sukurti pavadinimą kaip nuorodą į tai, kas čia išreikšta. Manau tikrasis menas yra tas, kuris sukuria kuo daugiau variacijų apmąstymams - kas tai galėtų būti, kas čia pavaizduota, kodėl, ir taip klausimas po klausimo, detalė po detalės ir galų gale begalybė. Kūrinys prisitaikys prie daugelio žmonių ir jį "atseit" galės suprasti daugiau žmonių, nors nesvarbu, kad jų motyvai bei nuomonės nesutaps. Svarbiausia menininkas liks suprastas ir galbūt išgyvens kaip menininkas. Mano nuomonė kuo nesuprantamesnis yra kūrinys, tuo jis geresnis ir visa ta dalis žmonių, kurie jį supranta - turi griežtą akį bei platesnį mąstymą. Aišku, į tokią dalį menininkų, gali įsimaišyti ir šūdą malančių žmonių, kurie per fuxą prasimuš. Bet kokio menininko darbas yra sunkiausias, nes tai yra kūryba, taip, atrodo taip paprasta, ar ne? Ale nereik protinio darbo ir viskas yra izi pizi. Menininkas, gaudamas už savo darbą duoną, turi pastoviai save gręžti, išsunkti įdėjas it sultis, kurti, kurti ir dar kartą kurti. Tai gal geriau sedėti kaimo parduotuvės kasoje nei turėti įdomesnį, bet be užtikrintos ateities, darbą. Gyvi pavyzdžiai vaikšto ant Lietuvos žemės, žmogus turi talentą, ar ne, jis nežmoniškai gražiai piešia, bet jis prasigėrė. Gal to darbo ir buvo, nežinau, asmeniškai to žmogaus nepažįstu, bet tiesiog su laiku įvyksta įdėjų stygius, stveriamasi butelio, gal ir iš tos pačios vienatvės, kuri atsirado dėl per didelio įlindimo į save. Ir ką, jūs galvojate, kad tie menininkai, apie kuriuos mus verčia mokytis mokykloje, buvo ypatingesni? Taip, jie turėjo ką pasakyti, bet gal kaltas buvo opijus ir absentas (jei kas nežinojote, egzistuoja, o tais laikais buvo legalus, absentas, nuo kurio, buitiniu žargonu šnekant - gliučina ). Taip, visi jie buvo arba psichopatai, arba šizofrenikai, arba, ankščiau paminėtų medžiagų, vartotojai. Jeigu laikyčiausi SISTEMOS ĮKALTOS RAŠINIO STRUKTŪROS išvardinčiau ir keletą tų laikų atstovų, bet aš nepasiduosiu sistemai! Juokauju, jau seniai pasidaviau, toli man dar iki anarchistės.
   Tai va, kolegos atsiųstais duomenimis, turime grafiką, jog pasaulyje dar nebuvo tokia didelė populiaciją nei šiomis dienomis.

Taigi dabar drąsiai galiu sakyti, kad visi jus nori nunuodyti, hahaha! Aš galbūt esu per daug patikli, bet aš tikiu, kad žmogus gali išgyventi nevalgęs ir be dar visokių kitokių nereikalingų dalykų. Nebevalgyk šūdo, tai turėsi ne tik švarų kūną, bet ir švarią sielą, užsiimk joga ir turėsi ne tik švarią sielą, bet ir švarų kūną. Juk pichologinis nusiteikimas, kad šokoladas nuramins nervus, ir padaro visą tai. Joks šokoladas nepadeda, jokie vaistai nepadeda, tai tiesiog tas užrašas ant pakelio. Perpasakoju iš kitų lūpų: dėstytojas dešimčiai studentų bare pastatė alaus, jie visi atrodė apgirtę, bet paskui paaiškėjo, jog dėstytojas ekspermentavo ir tik kokiems trims studentams davė alkoholinį alų. Visa galia yra savitaigoje kaip tu nusiteiksi, kaip tu norėsi jaustis, kuo tu tikėsi. Tas pats ir su Dievu, tu pradžioj gal ir laužaisi, iki kol pats save įtikini ir apgauni, jog jis yra. Nesakau, kad tikėti yra blogai, tačiau žmogus privalo kažkuo tikėti, o manau geriausia - tikėti savimi!
Įmetu visai į temą, įdomų straipsnį. http://www.geragyventi.lt/2014/03/ricardo-istorija/

back to basics

   Nežinau kaip jums, bet man įkėpimo ir tam tikrų jėgų suteikia lietus, o bematant žaibą sukyla adrenalinas. Sedėjau balkone, stebėjau krentančius lietaus lašus ir mąsčiau. Gyvenimo prasmė – tai gyvenimo tikslas, o gyvenimo tikslas yra tobulėti. Kiekvienas žmogus susikuria viziją kokiu būti ir kur tobulėti, nes visi yra skirtingi. Ar tai religinis tobulėjimas, protinis, dvasinis, fizinis, renkamės mes patys. Na manau religiją galima priskirti prie dvasinio tobulėjimo. Žodžiu, visą gyvenimą gyveni, kad mirtum, bet ne tuščias, o įveikęs save, savo užsibrėžtus tikslus, ištobulėtum visapusiškai. Niekas nėra tobulas, o kam? Koks tada tikslas? Tam ir gimstame netobuli, kad su laiku sukurtume save, realizuotume viziją. Cituoju: „Bet argi svajonėms yra riba?“, be abejo, ne. Todėl tapti tobulais mes nespėsime net per visą savo egzistenciją, nors, žinoma, tai priklauso nuo mūsų įsitikinimų, prioritetų, idealų, pastangų. Jeigu tik svajosime ir keliausime vien pasamonėje, tai nebus pasiekimas. Manau, kad laimė yra svajonių pildymas ir ne vien savų. Tai yra tokia begalinė pilnatvė. Turėjau daug svajonių, daugelį išpildžiau šiais metais, nežinau kodėl, gal pradėjau įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos bei motyvacijos. Smagu pagaliau būti savimi. Bet vis tiek, jaučiuosi tuščia, kažko trūksta, kažko nepadariau, todėl negaliu jaustis laiminga ir kolkas net nesuprantu ką praleidau. Nesu patenkinta savimi, esu savikritiška, net per daug. Taip greitai tikiuosi gerų rezultatų, bet juk rezultatus pasieksi tik juodu darbu. Tobulėju fiziškai, protiškai, bet nesuprantu ką man daryti, jog tobulėčiau dvasiškai. Pradėti vaikščioti į bažnyčią ir prieiti pirmosios komunijos? O gal skaityti daug kygų? O apie ką? Klausytis delfinų muzikos? Na, man tai kolkas neatsakytas klausimas. Mažai šypsausi, nors bėdų nėra. Sakoma, kad pasibaigus vaikystei, baigiasi ir laimė, juokas. Nesąmonė. Kodėl kiti sugeba juoktis, o aš ne? Juk taip pat turiu pozityvų mąstymą ir manau, jog viskas yra puiku. Dėl savo negebėjimo juoktis atrodau super necharizmatiška ir nelaiminga asmenybė ir negaliu palenkti žmonių į savo pusę, nes pati pritariu tam teiginiui, jog smagiausia bendrauti su nuolat besišypsančiais žmonėmis, jie turi galiu, gerą aurą, gerąją energiją, kuria užkrėčia aplinkinius. Tai gal bendrauju su per mažai „įsikrovusių“ žmonių? Nes esu be galo empatiška ir aplinkinių nuotaiką sąlygoja manąją. Kartais tai labai užknisa, jei aplinkiniai nelaimingi.

   Neseniai praregėjau tiek savo vaikino dėka, tiek www.kvantinemagija.lt puslapio dėka. Visas pasaulis yra apgavystė, kol mes nepradedame įtarinėti, aišku mums niekas nepaduos atskymų ant lėkštutės, bet patys turime pasverti kur yra tiesa ir kur ne. Patiklūs žmonės sakys jog tai nesąmonė ir „kam to reikia?“. Na, pasirodo, reikia. Netikiu nei pragaru, nei rojum. Bet žinau, kad egzistuoja tiek blogis, tiek gėris. Štai tas blogis koncentruojasi į šių dienų įvykius susijusius su Putinu. Manau jį galima pavadinti pasaulio valdovu, nes jis turi armiją „zombių“, nesakau, kad rusai yra blogi žmonės, anaiptol, bet tiesiog žinant Rusijos plotą, galime ir numatyti kokia to ploto dalis yra kaimas, kaip visi tie žmonės yra apgaudinėjami ir propagandos galią. O jūs bent įsivaizduojate, kad kažkam pavaldūs rusai sukūrė korumpuotą kanalą, kuriame įvairių tautybių žmonės kaip anglai ar amerikiečiai krauna šūdą ( netiesiogine prasme ) ant savo tautos, ale ten yra labai blogai ir prastos gyvenimo sąlygos. KORUPCIJA!!! Iš tiesų net nežinau ką šis žodis reiškia. Žodžiu, piktadarius turime nuleisti ant žemės, bet žmonės, besivadovaujantys logiką, o ne žvėriškais inkstinktais, numano kokios gali būti pasekmės. Ukraina nepabijojo, sveikinu, bet tai gali tapti tragedija.

   Pats faktas, kad pasaulyje yra tokia nelygybė, konkurencija, varo mane iš proto. Na gerai, tebūnie tai žaidimas, bet tikrai ne taip, kad prezidentas pasiema viską, o tautai palieka špygą. Ir lietuviai pastoviai skundžiasi kaip prastai gyvena. Na žinot, kas dirba, tas uždirba. Na gerai, neidealu, tačiau turime daug prastesnių pavyzdžių.

   Įsivaizduojate, populiacija yra per didelė? Nemanau. Prieš daug metų ir daugiau žmonių gyveno ir kažkaip laikėsi. Na aišku šiuo klausimu ir pati su savimi galėčiau ginčytis, nes seniau ir gyventa buvo kitaip, bet argi negeriau išlaikyti didelę populiaciją, nes vartotojai yra naudingi pasiūlai. Ale ištekliai senka ir jų nebeliks. O kaip mokslas sukūręs begales alternatyvų? Bet aišku su visais mūsų poreikiais atsiranda ir padariniai. Gimė žmogus, sulaukė pilnametystės, įsigijo automobilį ir dabar terš aplinką, o ką padarys, kad atstatytų padarinius? Nieko. Toliau mokės mokesčius ir atstos mėsos gabalą, kuris daro tai, ką pasakė kažkas, kas yra aukščiau jį.

kita veikla

   Seniai nerasiau, taciau daznai uzplusta tokia nuotaika, kai pamiegu tik kokias penketa valandeliu. Mintys pacios vejasi mane ir kaip pastiles susimaiso kartu. Kas pasikeite per siuos metus? Viskas. Ka noreciau pakeisti? Beveik nieko, nes jauciu, kad varau maksimumu, tikrai. Na ir kas, kad pradejau daugiau rukyti, as nesu toks stiprus zmogus, kad buciau tobulas, ai, be to, kam mirti sveikam?
   Tai kaip jums atrodo, ar sokimas klube be svaigalu vartojimo nepadaro zalos? Manau ne, issikrauti irgi reikia, na, gal teigiamas emocijas ir pasilikime sau, bet neigiamas istaskom i salis.
   Dabar sedziu lovoje, megaujuosi sokoladu, nepropaguosiu, nesakysiu kokiu, gurksnoju citrinine arbata su medumi, salia miega katukas, bet tas didesnis, su kuriuo draugauju, na, zinot..Perskaiciau knyga "Ratas" iki simtojo puslapio, knyga savotiska, jauciu perskaicius ja, tikesiu, kad turiu antgamtiniu galiu, ne, ne todel, kad perskaiciau knyga, bet del to, kad joje sapaliojama apie burtus ar kazkokias panasias pievas.
   Isivaizduokite, ateina vasara, masciau pirkti juodus batukus, nepropaguosiu, bet draugas uzsimine, kad vasara su jais susus kojos, tai dabar pirkti baltus batus? Tai taip is tikruju nepraktiska. Per savo gimtadieni nuvaziavau i miesta su baltuteliais batais ir ilipau i, hmm, kaip cia graziai issireiskus, suns ismatas. Gimtadienio svajone issipilde.
   Kaip issigydyti nesibaigiancia sloga? Jau prasidejo nebe tokie apgailetini orai, bet kodel as vis kankinuosi, as ne be ga liu.
   Gerai, is esmes dingo ikvepimas rasyti, reikia uzsiimti kokia kita veikla.