fotografija & šokis

   O siaube, jaučiuosi pavargus, bet noriu dar ir dar. Tas nuovargis toks sveikas man. Vakar vakare vakarojau (per daug "vakar") su Julija pas mane, gukršnojom alų ir kalbėjom apie Lietuvą, užsienį, politiką, karą ir panašius dalykus. Nekenčiu tokių dalykų, bet pabanžiau įsijausti, būti suaugusia. Šiandien ryte variau į lietexpo, kadangi turėjau bilietą, kurį man nemokamai davė Džiuginta. Ačiū Džiuga! Tada pamačiau daug juostinių fotoparatų ir fisheye stilium fotografuojančių fotoparatų, bet supratau, jog neturiu pinigų. Važiavau iki bankomato ir paskui grįžau per mišką, leidausi nuo skardžio. Well, was interesting though. Nusipirkau pigiausią fisheye juostinį fotoparatą, ryt nusipirksiu juostą, bus smagu pradėti naują projektą. Taip pat, kaip žinia, SNAP foto festivaliuose galima nemokamai prisifotkinti su polaroidais. Tą ir padariau, tačiau esu per daug pasikėlus, jog prašyčiau, kad kas mane nupyškintų, tad pasidariau porą selfių. Juos išsiųsiu kai kam į Olandiją. Išėjus važiavau namo kur pagaminau trintą meksikietišką sriubą, o po to važiavau į miestą. Tikėjausi ten daug fotkinti random žmones, bet nebuvo noro ir fotkės absoliučiai netenkino. Eidama pro katedrą išvydau šokančius žmones. Yes. Daug prifotkinau. Jie paprašė, jog fotkes atsiųsčiau, new friends maybe? Vėliau važiavau į VJLC , kur vyko RO SHOW. Ten turėjo pasirodyti mano šeima. Taip, šeima, nes su tais žmonėmis praleidau vienerius metus mokydamasi ir dirbdama. Dabar jie ištobulėję, o aš verkiu iš tos palaimos žiūrint šokį. Prifilmavau, prifotkinau. Ir štai aš namuose.

friday

   Šiandien buvau pamokose, po to namuose, o po to su draugu šovėm į miestą. Planavau grįžti visai greitai, tačiau labai daug laiko pravaikščiojom vien galvodami kur norim nueiti. Pakeliui mano kolegą pagavo kontrolė, o jis neturėjo ne tik talončiko, bet ir dakumento. Todėl jį vežė į 3 PAKA. Jam tai buvo labai nauja ir visa kita, na o aš valandą laukiau. Vis nerasdavom.kompromiso, o kai užėjom į "Čiliaką", buvom apakinti kainų, ypač picų kainų ir kategoriškai nusprendėm tiek po šio vizito, tiek po antradienį La Crepe kavinėje vizito, jog niekas tiek kokybės, tiek kainos santykiu nepralenks PICOS EXPRESS. Ėjom toliau, pamatėm CanCan'ą, turbūt ėjom su intencija nusipirkti picų, tačiau ir ten jos buvo ne ką pigesnės, todėl aš pasiemiau mane sudominusį jautienos burgerio kompleksą su keptom bulvikėm ir česnakiniu padažu. Buvo žiauriai skanu. Man labai patiko. Nebuvo nei per daug, nei per mažai bei viskas šauniai subalancuota. Mielai pakartočiau. Po to dar pasiemėm deserto t.y. ledų su užpilu, kurie taip pat buvo skanūs, o užpilo nepagailėta. Desertą sau leidom, nes tuo metu kavinėje buvo draugų, turėjusių VIP'inę kortelę, suteikiančią 40% nuolaidą. Grįžau namo, atsidariau savo mėgstamiausio alaus, kurį iš esmės atradau prieš savaitę, o visą savaitę ieškojau kur jo nusipirkti. Dabar galėsiu ramiai miegoti.

įsijunk, skrandi

   Opa opa opapa, žiauriai smagu. Vakar buvau draugės gimtadienyje. Prisipažinsiu - daug gėriau ir per greitai. Todėl vėliau reikėjo šiek tiek pailsėti, bet atsigavau ir šokiai vyko toliau. Pirma kartą tūso nuotraukose manęs daug ir tos nuotraukos belekokios kreizi. Su visais daug šnekėjausi, deja, nepamenu beveik nieko iš pokalbių. Ryte važiavom su autiku, jame gėrėm alų, Meda pasiūlė nuvaryti į miestą - OK. Pasiekėm tik žvėryną. Ten blūdinėjom, norejom nueiti į Vilniaus Alus, bet buvo uždaryta, todėl alaus nusipirkom parduotuvėj. Pavasariškai vaikščiojom ir gurkšnojom. Toks mano Kovo 11 dienos rytas. Grįžau namo, pramiegojau visą dieną ir nepasiruošiau biologijos kontroliniui, bet ir nesiruošiu. Ne nuotaikoj. Mano gyvenimas smarkiai pasikeitė, kai rečiau pradėjau sakyti NE, pakeisdama jį į TAIP. Visas gyvenimas iš esmės pasidaro TAIP - teigiamas.

Labai daug juokiausi pamačius šią nuotrauką "Buitekas 3000"

op

   Jei niekas netiki, jog nusižudei, reiškias mano, kad neišdrįstum, vadinasi, mano, jog tu bailys arba kad tai, ką tu šneki, tik dėmesio troškimo apraiška. Pastariosiomis dienomis žmonės, apie kuriuos pagalvoju, apsireiškia mano kasdienybėje, o gal tiesiog galvoju apie visus, visą visaTą. Turbūt visi šie mano apmąstymai bei filosofijos išvargina ir išsiurbia energiją kaip vampyras kraują. Tiek jums, tiek man. Nors ne, man asmeniškai tai yra penas, o kai galva tuščia - nebėra gyvenimo. Turiu savo atskirą pasaulį ir, deja, tik vieną - savo kaip kamuolys apvalioje galvoje, tik skirtumas tas, kad kamuolys pripildytas oro, na, o mano galvelė visko, ko pati noriu. Eh, kaip gaila, kad norą nugali blogi įpročiai. Nors galėčiau pasigirti - šiandien prieš pamokas parašiau kalbėjimo įskaitos planą, ir mokytoja sakė, jog jis - geras! Bet tai ne priežastis prisigerti, tai yra viena dešimtoji visko. Vakar vaikštinėjau po miestą, važiavau susitikti su mergina, kuri turėjo nusipirkti iš manęs suknelę bei norėjau nueiti į blusturgį, kuriame man nepažįstamas DJ pardavinėjo savo vinilų kolekcijos skiautes. Nors ir neturiu patefono, nusipirkau du vinilus. Kai klausiau vieno iš jų, man labai patiko, atrodė, jog nukeliavau kažkur. Vinilus, kuriuos klausysiu, rinkausi pagal jų dizainą. Žodžiu, tik grįžus namo sužinojau kokį vinilą nusipirkau. Draugė iškart pasisiūlė jį iš manęs perpirkti brangiau. Jis kainavo brangiai, ir iš manęs (neturinčios patefono), tai buvo drąsus žingsnis. Pridedu tą dainą.

malda i abitura

o, degradacija, islaisvink mane is savo panciu, nebegalima sitaip negailestingai elgtis... tik tavo deka jauciu, kad gyvenu, bet gyvenimas ne vien balta.
popieriai, knygos esancios ant stalo ziuri i mane su panieka ir klausia - kada gi?
bandoma ignoruoti pareiga atseka net kompiuterio ekrane - wordo failas su potemes pavadinimo pradzia kaip pavadinimu
o as tenoriu eiti eiti eiti, bet ne tais keliais, deja, tai kolkas neatskleide man atsakymu i klausimus, kurie sukasi mano galvoje, bet tik tada, kai kas paklausia; niekada nemasciau apie tai rimtai
o gal nieko tokio (???)
viliuosi

///

   Sapnavau košmarą. Tokį, apie kokius man pasakodavo mama ar artimieji, kokius jiems tekdavo sapnuoti. Taigi apie egzaminus. Sapnavau lietuvių kalbos įskaitą. Aplinka buvo visai atpalaiduojanti, nes visi šūkavo ir nebuvo rimties, kuri gązdintų, tačiau aš visiškai nemokėjau savo kalbos, net pavadinimo.Tada galvojau gal reik improvizuoti. Na žodžiu. Dabar pusryčiauju - puodelis kavos bei pora sumuštinių su sūriu. Visai subalancuota. 

this weekend

   Taigi taigi taigi, įsijungiu blogą ir ką gi aš matau - nei vieno Lietuviško blogerių posto. Nėra ką skaityti, teks pačiai rašyti. Kas pasikeitė per mano gyvenimą? Ne viskas, bet tikrai esu netoli to. Buvo šimtadienis, Neįtikėtinai smagu. Mokykloje trečiokų surengta programa nukėlė tiesiai į vaikystę, o vėliau į vienuoliktą klasę. Po viso to keliavome švęsti į sodybą "after parčio". Šokau iki paryčių, net tada, kai su manim šoko tik vienas žmogus. Vėliau, kai jau visi sapnavao šeštą sapną - nusprendėme keliauti namo. Keliavome tryse. Buvome visiškame "kaime". Pro šalį važiavo automobilis ir mes lyg juokais pradėjome rodyti tranzo gestus. Automobilis sustojo. Mus nuvežė iki plento ir išprievartavo. Juokauju. Bet mus tikrai nuvežė iki plento. Kur mes? Pro šalį važiuoja 18 autobusas, aš ir vėl juokais rodau tranzo ženklą. Autobusas sustoja. Mes pakeliui namo. Važiuojam pro miestą, žinoma, kiti atsisako, tačiau tai manęs nesustabdo nuo rytinio pasivaikščiojimo mieste. Išlipau su intencija nusipirkti sausainių "Marks&Spencer", tačiau ji nedirbo, tad pajudėjau KFC link. Teko pora minučių palukėti, kol ji atsidarys. Na ir tada visai neblogai papusryčiavau. Tai toks buvo mano ketvirtadienis/šimtadienio "after partis". Vėliau sekė penktadienis, kai atėjom pas drauge išgerti vyno ir net zakusono turėjom. Sūrių, dešryčių. Staiga iš už kampo išlindo voras, draugė pradėjo panikuoti ir spiegti. Pasirodo, turi begalinę fobiją. Bandėm jį visaip užmušti, tačiau pastangos buvo bergždžios. Na, žinoma, vėliau jai pavyko, na bent jau taip save tikinom, nors lavono nebuvo. Taigi, visai apkvaitau tą vakarą ir grįžau namo. Šeštadienis - ohoho. Vakare nuvažiuoju pas pas krikšto mama į gimtadienį. Ten kaip visada patiektas paaats geriausias maistas. Pavakrieniauju. Išvažiuoju į draugo gimtadienį. Ten vaišina gėrimais - smagu! Naktį nusprendžiam vis dėlto važiuoti į miestą. Buvo du automobiliai. Na štai, mes lofte. Buvau ten iki pabaigos. Vakarėlis - 6/10, nes tiesiog esu labai pripratus prie kaip tokių jų tūsų. Išgėriau vieną kokteilį. TAUPU. Žodžiu, po to su dviem draugais ėjome "dasimušti" į opalocka. Draugai turėjo apyrankes, su kuriomis galėjo įeiti, aš - ne. Apsauginis to nepastebėjo, tačiau šalia jo buvusi mergina pastebėjo, o aš nubėgau į vidų šaukdama, jog jos neturiu. Ten man nepatiko. Buvau ten antrą kartą, abu kartu nepatiko. Ten kažkas blogai - 4/10. Vėliau nusprendžiau nueiti iki dar vieno tą naktį vykusio tūso - KARDIOGRAMA. Rašau didžiosiomis, nes labai norėjau į jį varyti ir ilgai planavau, bet nebuvau tuo metu finansiškai stabili. Įėjau į vidų apie 7:20,  niekas jau apyrankių nebetikrino. Aš viduje, tūsas dar vyksta. YES. Psy stage, meh, neįdomu, einu paieškot kito stage, įdomu, kas dar groja. Hardcoras. Woah. Woah. Woah. Nesu jo gerbėja, tačiau, tą akimirką manyje prisikėlė kažkas neapsakomo. Taškiausi iki kol stage'as užsidarė, tačiau psy vis dar grojo, pašokau ir ten, bet neilgai trukus ir ten vakarėlis buvo baigtas. 7:50 išeinu iš patalpos. Nors buvau ten pusę valandos, vertint nelabai galiu, tačiau tai buvo 9/10, ne 10б nes turbūt reiktų ten pabūti ilgiau, kad taip įvertinčiau. Sėdu į troleibusą. Atsiduriu pas draugą plote. Ten pabūnu keletą valandų, pavedžioju jo šunį, bėje, ką dariau pirmą kartą. Vėliau nusprendžiu grįžti namo. Kur raktai!? Pamečiau raktus. Namuose nieko nėra. Mama - Šilalėj. Rankos aplipusios medumi, nes dar vakaro pradžioje draugas atidavė apie litrą medaus. Opalockoj kažkas atsisėdo ant mano kuprinės, na ir medus šiek tiek pamalonino mano kuprinės vidų. Sėdžiu laiptinėj - ką daryt. Susirašau su drauge, ateinu pas ją.