Jei niekas netiki, jog nusižudei, reiškias mano, kad neišdrįstum, vadinasi, mano, jog tu bailys arba kad tai, ką tu šneki, tik dėmesio troškimo apraiška. Pastariosiomis dienomis žmonės, apie kuriuos pagalvoju, apsireiškia mano kasdienybėje, o gal tiesiog galvoju apie visus, visą visaTą. Turbūt visi šie mano apmąstymai bei filosofijos išvargina ir išsiurbia energiją kaip vampyras kraują. Tiek jums, tiek man. Nors ne, man asmeniškai tai yra penas, o kai galva tuščia - nebėra gyvenimo. Turiu savo atskirą pasaulį ir, deja, tik vieną - savo kaip kamuolys apvalioje galvoje, tik skirtumas tas, kad kamuolys pripildytas oro, na, o mano galvelė visko, ko pati noriu. Eh, kaip gaila, kad norą nugali blogi įpročiai. Nors galėčiau pasigirti - šiandien prieš pamokas parašiau kalbėjimo įskaitos planą, ir mokytoja sakė, jog jis - geras! Bet tai ne priežastis prisigerti, tai yra viena dešimtoji visko. Vakar vaikštinėjau po miestą, važiavau susitikti su mergina, kuri turėjo nusipirkti iš manęs suknelę bei norėjau nueiti į blusturgį, kuriame man nepažįstamas DJ pardavinėjo savo vinilų kolekcijos skiautes. Nors ir neturiu patefono, nusipirkau du vinilus. Kai klausiau vieno iš jų, man labai patiko, atrodė, jog nukeliavau kažkur. Vinilus, kuriuos klausysiu, rinkausi pagal jų dizainą. Žodžiu, tik grįžus namo sužinojau kokį vinilą nusipirkau. Draugė iškart pasisiūlė jį iš manęs perpirkti brangiau. Jis kainavo brangiai, ir iš manęs (neturinčios patefono), tai buvo drąsus žingsnis. Pridedu tą dainą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą