Tebūnie, aš viską sugriausiu ir pastatysiu iš naujo. Sunkiau pastatyti nei sugriauti. Na ir kas, o jei statymo procesas man teikia laimę, kuria filmo kadrus primenančias scenas. Kam bėgti nuo laimės į skausmo pančius. Ir lyg su panieka įvertino šį mano sprendimą, bet ne visi, iš tikrųjų didžioji dalis pasakė, jog darau gerai ir ne dėl to, jog jie mane palaiko nesvarbu kas, o dėl to, jog matė mane mirusią, tebuvo kūnas, slankiojantis, akyse nedegė aistra gyvenimui. Bet dabar viskas kitaip. Dabar tiesiog viskas yra gerai kaip yra. Ačiū už dėmesį. Bėje, įskaitos pasisekė neblogai. Lietuvių kalbos įskaitoje buvo užėję keli "blackoutai", kai drebėjo rankos ir galvoje švilpė vėjai, bet manau išlaikiau, o anglų kalbos visai chill, su pajuokavimais ir panašiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą